Senelės netekau tada, kai man jos reikėjo ne mažiau, kaip ir būnant 6-erių, kai likau našlaitė. Dabar, į pasaulį beldžiantis jau mano dukrai, mamą atstojusios senelės patarimas būtų brangesnis nei spalvoto žurnalo pasakojimai. Apie netektį kalbėti neįprasta, tačiau ji ateina nesuplanuotai, tau nepasiruošus ir užgriuvę rūpesčiai gali nugramzdinti į dar didesnę neviltį. Man pasisekė, nes atsisveikinimas su brangiausiu žmogumi buvo be buitinių rūpesčių. Patirtimi pasidalijau savo socialiniame tinkle, tačiau noriu, kad apie tokius dalykus žmonės žinotų plačiau, tad esu dėkinga, kad redakcija sutiko išspausdinti mano atvirą laišką.
Iš svečios šalies gyventi į Lietuvą grįžau prieš pat paskelbiant karantiną, o pagrindinė skubėjimo priežastis – onkologine liga susirgusi močiutė. Buvusi, dzūkiškai tariant, drūta, linksma, prašiusi neskubėti grįžti, sukaupti pakankamai lėšų išsvajoto namo statybai, galiausiai prasitarė, kad gydytojai nieko linksmo nežada.
Dievo palaima, kad laiku grįžau, slaugiau ją, spėjome atsisveikinti, atgaivinti prisiminimus. Tačiau nepriklausomai nuo to, kai sulaukiau skambučio iš Alytaus ligoninės, labai sutrikau. Kadangi šalia gydymo įstaigos, Ligoninės gatvėje, yra ritualines paslaugas teikianti įmonė, telefoną susiradau internete www.ramybe.lt, kreipiausi ir jau nuo pirmų bendravimo minučių supratau, kad galiu patikėti savo rūpesčius. Nuramino, pasiūlė patogiausius variantus. Kadangi daug metų praleidau užsienyje, įstaigos vadovė patarė, kokias alternatyvas rinktis, kad būtų išlaikomos tradicijos. Buvo labai svarbu, kad į mano rūpesčius buvo pažiūrėta labai žmogiškai, skirta laiko.
Dalindamasi savo patirtimi noriu akcentuoti, kad tikrai neverta pačiai ieškoti kažkokių kontaktų, užkrauti rūpesčius giminėms. Aš viską patikėjau ritualinių paslaugų įmonei ir patariu tai daryti visiems. Svarbus kūno paruošimas, nes viso šarvojimo metu nebuvo pokyčių.
Kiek dvejojau tik dėl pasiūlymo šarvoti bendruomenės salėje, tačiau tai pasiteisino su kaupu, nes giminaičiai, kaimynai galėjo skirti pakankamai laiko atsisveikinimui, viskas buvo arti ir patogu. Įmonė atvežė visą atributiką, kuri buvo reikalinga šarvojimui, rekomendavo giesmininkus, nešėjai ir duobkasiai tinkamai apsirengę, išlaikant toną, pagarbą, neskubėdami atliko nelengvą karsto nešėjo darbą. Ypač teigiamai nustebino florisčių darbas, nes viskas pateikta būtent taip, kaip aš įsivaizdavau.
Šalia ligoninės įsikūrusios įstaigos vadovei padėkojau asmeniškai, tačiau noriu ir viešai. Juk taip retai tai darome. Esu įsitikinusi, kad atsisveikinant su mano močiute buvo išpildyti visi velionės lūkesčiai ir norai.
Edita T.