79-erių metų daugiškis Algimantas Zubavičius turi svajonių nuvykti į neaplankytas Afrikos šalis, Meksiką. „Viso pasaulio neapvažiuosi. O dabar ir finansai neleidžia, nors sveikatos tokioms kelionėms man užtektų“, – tvirtina Alytaus rajono šviesuolis, gamtininkas A. Zubavičius.
Gamta jį pasirinko
A. Zubavičius gimė 1942 m. Aleknonių kaime, Simno seniūnijoje. Jo tėtis Teofilis Zubavičius (1914–1993) buvo pirmasis Žuvinto biosferos rezervato darbuotojas, gamtininkas mėgėjas, daug prisidėjęs prie Žuvinto rezervato veiklos. „Pati gamta mane pasirinko. Joje praleisdavau daug laiko su tėčiu, dėde. Tėtis buvo didis gamtos saugotojas. Ne tik stebėdavau tėtį, dirbantį Žuvinto rezervate, bet dalyvaudavau įvairiuose mokslininkų susitikimuose, ekskursijose“, – apie gamtininko profesijos pasirinkimą kalbėjo Algimantas.
Vidurinę mokyklą A. Zubavičius baigė Marijampolėje. Įskiepyta meilė gamtai vyrą nuvedė į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, kurį baigė 1964 m. Baigęs studijas įgijo biologo ichtiologo specialybę, dirbo Aukštadvaryje, vėliau Daugų žuvininkystės ūkyje. A. Zubavičius pažinojo garsų Lietuvos gamtininką Kauno zoologijos sodo įkūrėją profesorių Tadą Ivanauską.
Ekspedicija Afrikoje
„T. Ivanauską pamačiau pokario metais, 1946 m. pavasarį, atstatant Žuvinto rezervatą. Jis atvažiuodavo ir tyrinėti, ir medžioti. Buvo savas žmogus“, – taip garsų gamtininką apibūdino A. Zubavičius.
Pasak Algimanto, T. Ivanauskas jį rėmė ir materialiai, ir moraliai. „Baigus mokslus, jis paskatino mane vykti į Afriką sakydamas: kaip gamtininkas ten rasi daug įdomių dalykų“, – tęsė A. Zubavičius.
Pirmą kartą į ekspediciją Afrikoje vyras išvyko 1991 m. Iki tol nepavyko išvažiuoti dėl tuometinės santvarkos biurokratinių niuansų. O Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir radus kontaktą su Ukrainos mokslininkais, A. Zubavičius mokslinį darbą dirbo Senegale, Gvinėjoje, Namibijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Kenijoje. Apie ekspedicijas Afrikoje parašė 6 knygas. Dar 6 knygos skirtos Žuvinto biosferos rezervato bei įvairių istorijų tyrinėjimui.
Gamtininkas rašė ir vaikams. Bene garsiausia jo vaikiška knyga „Afrikos Algiukas“, kuri sulaukė didelio pasisekimo.
Už gamtos tyrinėjimą A. Zubavičiaus pasiekimai įvertinti ne tik Lietuvos, bet ir Italijos, Austrijos institucijų ir organizacijų apdovanojimais.
Tyrinėti gamtą A. Zubavičius vyko ir į Indiją, Šiaurę, Šri Lanką, Tolimuosius Rytus, Centrinę Aziją.
Dirbdamas gamtininku, A. Zubavičius turėjo galimybę susipažinti su įvairiais žmonėmis. „Prie gamtininkų „lipo“ visi: ir politikai, ir žymūs žmonės dėl medžioklės, žvejybos“, – kalbėjo Algimantas.
Sūnus – miškininkas, dukros – policininkė ir muzikė
Su žmona Liucija, odontologe, Algimantas susipažino dirbdamas Aukštadvaryje. Apsivedė 1967 m. „Susipažinome atsitiktinai, ir, matyt, buvo lemta būti kartu“, – pasakojo A. Zubavičius. Į Daugų kraštą A. Zubavičius su žmona atsikraustė 1972 m. Pradžioje, kol statėsi namą, apsigyveno Kančėnų kaime. O po trejų metų šeima jau įsikūrė ir savo namuose Dauguose.
Su žmona Liucija užaugino 3 vaikus. Sūnus dirba Prienų urėdijoje miškininku, dukra – policininkė, jauniausioji dukra – muzikė.
Paklaustas, ką veikia laisvalaikiu, gamtininkas sako: „Turime šiek tiek žemės, auginame daržovių, tad daržu, namais reikia pasirūpinti. Taip pat nuvažiuoju į kolekcininkų klubus, grybauju, žvejoju ir svajoju.“
Danielius Jakubavičius