Važiuojant keliu Alytus–Simnas–Kalvarija, Santaikos kaime netoli kelio akį patraukia gėlių parduotuvėlė. Ją prieš 6-erius metus atidarė simniškė Zita Laurenčikienė, sukūrusi sau darbo vietą kaime. Parduotuvė įsikūrusi per du aukštus buvusiose kolūkio kontoros patalpose. Šias patalpas Zita yra nusipirkusi. „Antras aukštas dar nėra visiškai įrengtas prekybai, bet po truputį tvarkausi”, – sako verslininkė. Jos planuose po remontų ten įrengti salę įvairioms progoms.
Siuvėja ir gėlininkė
Zita gimė Alytuje, pagal specialybę siuvėja. Kurį laiką dirbo tuometiniame Alytaus buitiniame. Bet pradėjus keistis santvarkai ir ėmus byrėti buitiniams, Zita persikėlė gyventi į Simną. O gėlės moters gyvenime atsirado natūraliai. „Mama dirbo medelyne, gamino puokštes, tad gėlės mus supo nuo vaikystės. Mes gyvenome tarp gėlių“, – sako moteris. Jos sesuo Edita turi gėlių parduotuvę Simne.
Gėlėse relaksas
Zitos gėlių parduotuvėje galima įsigyti įdomių floristinių kompozicijų, sodinamų lauko ir gyvų merkiamų, kambarinių gėlių, lauko medelių, taip pat dovanų, sėklų. Moteris sako, jog nuolat stengiasi savo klientams pasiūlyti „kažką įdomaus, kad jiems nereikėtų vykti į Alytų, o visa tai galėtų įsigyti Santaikoje”. „Auginu gėles, kurias naudoju puokštėms komponuoti. Minčių yra. Reikia tik laiko”, – šypsosi pašnekovė. Zita atvira, ji ne tik parduoda gėlės, bet stengiasi jas įkomponuoti į dovaną. „Pas mane nėra masinės prekybos. Aš siekiu padaryti išskirtinį kūrinį, nustebinti ir klientą, ir tą, kuris gaus dovaną”, – kalbėjo Z. Laurenčikienė.
Moteris darbo dieną pradeda nuo 8 val., o dirba iki vėlumos. Jos rankose atskirų gėlių žiedai virsta skoninga puokšte jaunajai ar jubiliatui. Daugiausia darbo Zitai yra ypatingomis progomis: per Motinos dieną, Kovo 8-ąją. „Bet darbas man patinka. Dirbu tarp gėlių, jaučiu relaksą. Čia mano gyvenimas“, – sako Zita. Laisvadienių nedaug, jie skirti nebent ekskursijoms.
Klientus pažįsta
Moteris floristikos subtilybių mokėsi dirbdama, tobulinosi profesijos kursuose, atsižvelgia į klientų poreikius. „Man svarbu, kad gėlė būtų šviežia. O įmantrybės ateina savaime. Kadangi pažįstu savo klientus, žinau jų skonį, tai pagaminti puokštę nėra sunku. Jeigu kliento nepažįstu, kalbu, bendrauju, kad sužinočiau bent minimalius jo norus“, – sako verslininkė. Pasak jos, klientai atvyksta iš aplinkinių kaimų, Alytaus. Moteris sako pastebinti, kad dalis klientų sustoja pravažiuodami keliu Alytus–Simnas–Kalvarija. „Daugelis atvyksta iš Kauno, Vilniaus kapų aplankyti, jie gėlių nesiveža, žino, kad pas mane jų nusipirks“, – sako Zita, teigianti, kad žmonės daugiau nuperka gyvų nei dirbtinių gėlių.
Naujos paslaugos
Pasak pašnekovės, kaime populiarėja naujos užsakomos paslaugos. „Klientai paprašo nuvežti gėlių, linkėjimus jubiliatams, atvežti žemių ar paprasčiausiai padėti gėlių ant kapų“, – tęsia Z. Laurenčikienė. Šiuos darbus jai padeda atlikti ir vaikai. Paklausta, kaip pavyksta paskaičiuoti, kiek žiedų reikia turėti, kad nereikėtų išmesti, sako: „Ir prieš šventes, ir po jų būna mažesnis pirkimas, o baltų gėlių reikia turėti visada, jos tinka visoms progoms.“ Moteriai dirbti nesunku, nes darbas jai malonus. „Kartais fiziškai pavargstu, bet darbą darau su didele meile. Jėgų semiuosi iš gėlių, kaskart atvežus naujų rūšių gėlių be galo džiaugiuosi“, – apie darbą kalba moteris. Ir svajonių ji turi daug. Linkime Zitai tik sėkmės!
Danielius Jakubavičius