Senoliai visada sakydavo, kad, einant pro šalikelėse pastatytus kryžiukus, paminklus ar tvorele aptvertus medžius, reikia nukelti kepurę ir trumpa malda pagerbti čia kadaise neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiuosius.
Alytaus rajono Vabalių kaimo miške, apaugusios šalikelės griovyje, stovi paminklas 1964 m. sausio mėnesį čia žuvusiam traktorininkui Algiui Dilijonui.
Aplinkinių kaimų vyresni žmonės kuo puikiausiai prisimena šį tragišką įvykį. Liudininkai pasakoja, jog šaltą ir snieguotą sausį Valėniškių kaimo gyventojas Algis Dilijonas su traktoriumi MTZ-5 Kastriškių ir Nemunaičio kaimo gyventojams padėjo dirbti įvairius ūkio darbus: vežė malkas ir jas traktoriumi (ant jo prikabintu pjūklu) pjovė.
O naktį vyriškis, vairavęs traktorių be kabinos, spėjama, kad ir be šviesų, nuslydo nuo prasto kelio ir griovyje apvirto. Traktoriaus prispaustą 25 metų nebegyvą vyrą tik ryte surado jo teta. Vienas iš liudininkų tvirtina, kad, norėdami atversti traktorių, jie privalėjo nupjauti ir į traktorių „įsiskiepijusią“ eglę.
Žuvęs vyras paliko 20 metų žmoną ir vos kelių mėnesių sūnų.
Vėliau artimieji žuvusiam toje pačioje šalikelėje pastatė paminklą, ant kurio iškalė tokius žodžius:
„Alguti, visą dieną linksmas buvai, o nakties tamsumoj mus visus palikai.“
Danielius Jakubavičius