Dainavos žodis

Seimui teikiamas 2024 m. valstybės biudžeto projektas: G. Skaistė tikino, kad žmonės „realiai pajus“ ekonomikos augimą

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė 2024 m. valstybės biudžeto projektą. (Žygimantas Gedvila / ELTA)

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2024 m. valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.

Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

G. Skaistė išskyrė, kad Vyriausybės nesiblaškymas „davė vaisių“ ir tai rodo nuo 2020 m. du kartus išaugęs krašto apsaugos finansavimas.

„Po kelerių metų įvairiausių neramumų, manau, kad 2024 m. valstybės biudžetas leis žmonėms realiai pajausti šalies ekonomikos augimą. Šios kadencijos metu mes nuosekliai išskirdavome tuos pačius prioritetus, t. y. žmonių pajamų augimas, aukštą pridėtine vertę skatinančių investicijų skatinimas bei šalies saugumo stiprinimas”, – pristatydama projektą teigė G. Skaistė.

„Man atrodo tai, kad nesiblaškėme, duoda vaisių. Žiūrint į krašto apsaugos finansavimą nuo kadencijos pradžios, jis išaugo du kartus, nuo 1 iki 2 mlrd. eurų. Taip pat ženkliai padidintas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, pensijos. Šie skaičiai rodo, kad ne tik tvirtai esame įsipareigoję stiprinti ir auginti Lietuvą, bet tai užtikrina ir žmonių gerovės augimą”, – akcentavo ji.

Finansų ministerija numato, kad BVP 2024 m. turėtų augti 1,7 proc., infliacija sudaryti 2,9 proc. Tuo metu planuojamas investicijų pokytis 3,5 proc., nedarbo lygis – 6,6 proc., o vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis – 6,5 proc.

Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. Taip pat 5 metams planuojamos pratęsti investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“).

Švietimo susitarimo įgyvendinimui – 387 mln. eurų, iš jų 219 mln. mokytojų algoms

Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma 219,2 mln. eurų. 2024 m., lyginant su 2023 m., mokytojams atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 276 eurų, iš jų 130 eurų – sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.

Tuo metu dėstytojams ir mokslininkams, lyginant su 2023 m., alga „į rankas“ vidutiniškai augs 440 eurų, iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.

Dirbančiųjų pajamoms didinti numatyta apie 1 mlrd. eurų, iš kurių 33,7 mln. – MMA didinimui, 38,4 mln. eurų skirta mažų koeficientų didinimui dėl augančio MMA. NPD didinimas valstybei kainuos 241,2 mln. eurų.

Keliams – 715,3 mln. eurų

Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 715,3 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 543 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar 41,8 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 021–2027 m. ES fondų lėšų).

KAM biudžetas – 2,06 mlrd. eurų

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) biudžetas kitais metais sudarys 2,06 mlrd. eurų – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų. Krašto apsaugos finansavimas sudarys 2,71 proc. BVP.

Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.

Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.

Priėmimas planuojamas gruodžio 5 d.

2024 m. valstybės biudžeto projektą parlamentarai ketina priimti gruodžio 5 d.

Lapkričio 14 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, lapkričio 23 d. – antrasis svarstymas.

Apie tokį kitų metų šalies biudžeto svarstymo grafiką Seimo seniūnų sueigą antradienį informavo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: