Buvusi Daugų Valdo Mirono gimnazijos geografijos mokytoja Ona (Laukaitytė) Gustaitienė praėjusiais metais atšventė gražų 70 metų jubiliejų. Prieš penkerius metus išėjusi į pensiją mokytoja šypsosi ir sako, kad dabar gyvena sau: „Mano dienos, mano naktys!“. Energijos nestokojanti pašnekovė turi ir svajonę kaip geografijos mokytoja – aplankyti išskirtinės gamtos šalį.
Mokėsi internatuose
Ona gimė Žemaitkiemio kaime, Prienų rajone. 1960–1964 m. mokėsi Naudžiūnų pradinėje mokykloje. „Toliau patekau į internatą, kuris buvo 15 kilometrų nuo namų. Tėvelis turėjo sunkią traumą, todėl teta sutvarkė mano dokumentus, kad mokslus nuo 5 iki 8 klasės tęsčiau Prienų internate“, – pasakoja O. Gustaitienė. Pasak jos, tuomet mokytis internate reiškė, kad esi prastesnis vaikas, nes internatai buvo skirti „sunkių“ šeimų vaikams. „Savaitgalį pažangius mokinius ir tuos, kurie neturėjo elgesio nuobaudų, išleisdavo į namus“, – pasakojimą tęsia moteris. Baigusi aštuonias klases Prienų internate, ji išvažiavo mokytis į Trakų internatą, kurio pastatai buvo gražioje vietoje ant ežero kranto. „Mokiausi gerai, jaučiau pareigą ir atsakomybę siekti rezultato. Buvau darbšti mokinė“, – kalbėjo O. Gustaitienė. Mokykloje jai gerai sekėsi lietuvių kalba ir literatūra, tad planavo studijuoti lietuvių kalbą. Ona rengė medžiagą mokyklos sienlaikraščiui ir geografija tuo metu nesižavėjo. Pašnekovei patiko ir užsienio kalba – prancūzų, bet šios kalbos mokytojas Oną atkalbėjo nuo studijų sakydamas, kad prancūzų kalba nepopuliari ir duonos iš jos tikrai nevalgysianti. O nuo lietuvių kalbos studijų atbaidė mokytojo nešiojamas pundas sąsiuvinių ir jo pavargusi, praplikusi galva.
Studijos Vilniuje
Kadangi Trakai buvo netoli Vilniaus, Ona apsisprendė studijuoti Vilniaus universitete. Įstojo į Gamtos mokslų fakultetą, geografijos specialybę, kurią studijavo 5 metus, t. y. nuo 1971 iki 1976 m. „Mūsų studijų grupė buvo labai draugiška, ir šiandien tarpusavyje palaikome ryšius. Susitinkame kas 5-erius metus. Toks gražus mūsų grupės bendravimas, tai – mylimo profesoriaus Česlovo Kudabos nuopelnas“, – sako O. Gustaitienė. Pasak jos, geografijos studijos buvo labai įdomios, linksmos. Praktikų metu studentai nakvojo palapinėse, stebėdavo gamtą.
Įgijusi specialybę, 1976 m. Onutė gavo paskyrimą dirbti į Alytaus rajono Daugų vidurinę mokyklą. „Mane pasitiko mokytojas, direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Žukauskas, kuris paliko man gilų įspūdį mokytojo, globėjo, patarėjo“, – pirmuosius mokytojos žingsnius Dauguose prisimena Onutė. Ji apsigyveno netoli mokyklos. Dauguose susipažino ir su būsimu vyru. „Mano vyras Vincentas dirbo profesinio mokymo kombinate žemės ūkio mašinų vairavimo instruktoriumi. Mums budėjimas mokyklos šokiuose buvo lemiamas. Po jų Vincentas pasisiūlė mane palydėti į namus. Pradėjome vis dažiau matytis, susitikti“, – apie pažintį su vyru sako Ona, pridurdama, kad Vincentas jai yra didžiausia gyvenimo loterija, kaip dūšia dūšioj... Pora susituokė 1978 metais, kartu jau 46-erius metus. Užaugino 3 vaikus. Du sūnūs, Mindaugas ir Renaldas, gyvena Londone, dukra Kristina – Vilniuje.
Dauguose dirbo 42 metus
Daugų vidurinė mokykla, o vėliau gimnazija buvo vienintelė Onutės darbovietė. 42 metai, praleisti Daugų mokykloje, prabėgo kaip viena diena. „Mokykloje jaučiausi įsėdusi į savo roges. Man mokytojos profesija buvo mano pašaukimas“, – sako ilgametė mokytoja. Onutė prisimena savo pirmąją abiturientų laidą, kurioje mokėsi ir buvęs Daugų gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius, anuomet vietoj išleistuvių šventės tėvai išleido vaikus į pajūrį su nakvyne, o juos lydėjo Ona su dar keliais mokytojais. Bet pareigingai mokytojai tai buvo sunki išvyka, ji naktimis nemiegojo, vis tikrindavo mokinių palapines, ar viskas gerai.
Onutė jau 5 metus nedirba pedagogo darbo. Buvę mokiniai ją atpažįsta, sveikinasi, nors ji atvirauja ne visus jau pati atpažįstanti.
„Dar niekad taip gerai negyvenau kaip dabar, prisijaukinusi savo ligą. Mano dienos, mano naktys: skaitau, mezgu, naršau internete, užsiimu su anūke, laukiu vaikų iš užsienio. Lankau Trečiojo amžiaus universiteto užsiėmimus. Jo vadovė Janina Seiliuvienė mums neleidžia liūdėti, organizuoja paskaitas, išvykas. Neužsidariau namie, bet einu drąsiai į žmones“, – linksmai kalba O. Gustaitienė.
Paklausta apie svajones, ji nusišypso ir sako: „Jeigu svajonės baigiasi, tai ir gyvenimas baigiasi. Aš noriu nukeliauti ir pamatyti Islandijos geizerius!“. To Onutei ir jos vyrui Vincentui palinkėsime!