Alytaus kraštotyros muziejus kviečia į Pijaus Šematulskio tapybos darbų parodą „Penki P“, kurioje alytiškis, daugiau žinomas kaip gatvės meno kūrėjas, atskleidžia kitą savo kūrybos pusę. Tai pirmoji menininko personalinė paroda.
„Penki P“. Turtingoje lietuvių kalboje kiekvienas nesunkiai surastų penkis išraiškingus jam priimtiniausius žodžius iš P raidės. Aš parodos pavadinimą dešifruoju taip: Pijaus Psichologinių Portretų Personalinė Paroda“, – atskleidė parodos pavadinimo kodą autorius.
Anot parodos autoriaus, galima atkoduoti parodos priežastis bei turinį… „Praeitis. Ši paroda – retrospektyvinė, tai, kas susikaupė per nemažą laiką, nematomas tiltas tarp praeities ir dabarties. Pabėgimas. Kažkas mane tituluoja Alytaus „sienų valdovu“, žino mano grafičius, muralus. Tapyba aliejumi man – savotiškas pabėgimas nuo tų itin didelio formato, dažnai išraiškos laisvę ribojančių sienų tapybos darbų. Pusė. Taip jau keistai nutiko, kad galvojant apie eksponavimą, kiekvienas parodos darbas surado sau porą, antrą pusę. Taip ir suporavau juos. Kažkuo panašius, kažkuo besiskiriančius. Konkuruojančius. Papildančius. Patys pabandykite patyrinėti ir pajusti. Pabaiga“, – pristatė parodą menininkas.
P. Šematulskio teigimu, parodą jis planavo jau seniai, tačiau sumanymą įgyvendinti ėmėsi tik sulaukę aplinkinių postūmio parodyti paveikslus didesniam žiūrovų ratui. Menininkas neslėpė, kad ir pačiam norėjosi parodyti savo antrą pusę, vidinius išgyvenimus, sudėtus į paveikslus. „Daugelis mane žino kaip gatvės menininką, šitų darbų niekur neeksponavau. Svečiai, užėję į svečius ir pamatę paveikslus, būdavo nustebinti“, – kalbėjo alytiškis ir pridūrė, jog gatvės menas – atidavei ir atidavei gatvei, žmonėms, o paveikslai ant drobės labiau skirti sau, tai kažkas jautresnio, asmeniškesnio. Skiriasi ir patys piešiniai, ir jų temos. Drobėje gali būti kuo nori, kurdamas gatvės meną esi labiau veikiamas aplinkos.
Paroda „Penki P“ pasakoja P. Šematulskio istoriją ir tai, kaip jis matau aplinką. Paveikslai buvo tarsi atskiros menininko gyvenimo istorijos, o juos dėliojant paveikslai natūraliai rado savo antrą pusę kaip antrą istorijos papildymą. Būtent todėl jie ir eksponuojami po du. „Šią parodą galima pavadinti ir gyvenimo kelio ieškojimų pusiau apybraiža. Parodoje yra ir tokių paveikslų, kurių neplanavau eksponuoti, jie buvo skirti sau, pabuvimui su savimi, yra ir labiausiai įsiminusio vaikystės paveikslo atmintys“, – sakė P. Šematulskis.
45 parodoje eksponuojamus paveikslus, nutapytus aliejiniais dažais, pereinant į aerozolinį akrilo purškimą, menininkas kūrė ganėtinai ilgą laiką – „seniausias“ parodos paveikslas nutapytas 2012 metais.
„Kas man yra kūryba? Tai mane lydi nuo mažens. Kaip vandens gyvūnai nesuvokia gyvenimo be vandens, taip aš nesuvokiu savęs be piešimo. Kūryboje man telpa viskas – kasdienybės rutina, džiaugsmai, liūdesiai ir atradimai“, – pabrėžė menininkas.
Paroda „Penki P“ veiks iki balandžio 5 dienos.
