Į Žuvinto biosferos rezervatą pirmą kartą perkeltos Nemuno deltoje išperėtos nendrinės meldinukės. Tai įgyvendinamo tarptautinio gamtosaugos projekto „LIFE4Aquatic Warbler“, kuriuo siekiama išsaugoti vieną rečiausių giesmininkų Europoje, nykstančių šlapynių ekosistemų simbolį, dalis.
„Šiemet į Žuvintą suplanuota atvežti 50 nendrinių meldinukių, kol kas atvežta tik 9, nes šiemet kiek vėluoja perėjimo laikotarpis. Per penkerius metus į didžiausią Lietuvos pelkę planuojama perkelti 230 meldinių nendrinukių jauniklių“, – sakė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Pranaitis.
Anot jo, nykstančių paukščių jauniklius iš Nemuno deltos į saugią vietą reikėjo perkelti, kad jie nežūtų šienaujant pievas ar nebūtų sudraskyti plėšrūnų.
Kadangi meldinės nendrinukės labai greitai nykstantys paukščiai, siekiant juos išsaugoti yra sukurta nendrinės meldinukės apsaugos darbo grupė, kurioje dirbantys žymiausi Europos specialistai vykdo mokslinę šios veiklos priežiūrą. Lietuvoje jų išsaugojimu rūpinasi nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumo patyrusių gamtininkų komanda, vadovaujama specialisto, turinčio ilgametės patirties su vabzdžialesiais paukščiais.
„Užauginti mažus paukščiukus sudėtinga ir yra didelis vargas. Jauniklius reikia maitinti nuo 4 val. ryto iki 21 val. vakaro kas 15 minučių, todėl nendrinėmis meldinukėmis rūpinasi net trys specialistai. Pirmiausia reikia nueiti į tinkamą buveinę, graibšteliu prisigaudyti joms tinkamų mašaliukų, kirminėlių, tada išrinkti netinkamus maistui ir gyvais mašalais, vabzdžių lervomis, vorais juos maitinti. Jaunikliai kasdien sveriami, kad būtų aišku, kokia jų būklė, kiek priaugo. Vėliau, jaunikliams ūgtelėjus, bus atliekami genetiniai tyrimai. Sustiprėję paukščiukai bus perkelti į aviariumus, kur adaptuosis ir tik tada patys išskris į laisvę“, – pasakojo A. Pranaitis.
Gamtininkas pasidžiaugė, kad toks kruopštus ir varginantis darbas duoda gerų rezultatų. „Mokslininkų nuomone, tai yra bene geriausias būdas atgaivinti nendrinių meldinukių populiacijas, esančias ant išnykimo ribos. Praėjusio projekto sėkmė yra labai didelė – iš 100 jauniklių užaugo 98. Natūraliai gamtoje jų tiek daug nebūtų išgyvenę“, – pabrėžė A. Pranaitis.
Kiek natūraliai šiais metais nendrinių meldinukių gyvena Žuvine, kol kas neaišku, nes dar nebaigta skaičiuoti. A. Pranaičio nuomone, atrodo, jog šie metai nebus geri ir šių nykstančių paukščių bus gerokai sumažėję: „Turime labai didelę krizę su buveinėmis, jos neturi, kur gyventi. Tokia situacija susiklostė todėl, kad kur neturėjo ataugti nendrynai, jie ataugo, o viksvynai, kurie buvo labai geri, dėl sausringų metų ir per intensyvaus šienavimo stipriai išretėjo ir tai yra labai didelė problema ir didelis galvosūkis Šiemet nendrinės meldinukės net negieda, nes nėra kur nusileisti. Šį sezoną viksvynų nešienausime, kad susidarytų geresnės sąlygos ir jos sugrįžtų perėti į ankstesnes buveines. Ko gero, suskaičiuosime tik 7–8 paukščius.“
A. Pranaičio teigimu, tilvikinių paukščių apskaitos taip pat nelinksmos – raudonkojų tulikų, griciukų praktiškai nebelikę, perkūno oželių stipriai sumažėję. Viena pagrindinių mažėjimo priežasčių tokia pati – sumažėjimas tinkamų perėjimui ir gyvenimui buveinių.
