Ši žiema Žuvinte – tikra, šalta ir pilna gyvybės. Didžiausias netikėtumas – pastebėtas paprastasis pelėsakalis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą ir paprastai žiemojantis pajūryje.
Kodėl paukščiai neskuba migruoti ir ką tai reiškia pavasariui?
Nors tradiciškai jų išskridimas siejamas su rugpjūčio 24-ąja, gamtininkai primena – paukščiai vadovaujasi ne kalendoriumi, o gamtos ritmu.
Į Žuvinto biosferos rezervatą atkeliavo pirmosios iš Nemuno deltos perkeltos nendrinės meldinukės.
Žuvintas, didžioji Lietuvos pelkė, seniai nematė tokios sausros, jos pakraščiai visiškai sausi.
Žuvintas pirmosiomis žiemos dienomis tebegyvena rudens ritmu.
Žuvinto biosferos rezervate gyvenimas virte verda – į svečius užsuko stumbras, stebimos rekordinės pilkųjų žąsų sankaupos prieš skrydį į šiltuosius kraštus, gausėja ir kitų migruojančių paukščių, o vietiniams gyventojams bus leidžiama pasirinkti spanguolių.
Anot A. Pranaičio, šis pavasaris gerokai ankstyvesnis nei įprastai, paukščiai migrantai, ilgą laiką būnantys Lietuvoje, parskrido anksčiau.
A. Pranaitis kviečia kalėdiniu laikotarpiu išvažiuoti į gamtą ir pasidžiaugti buvimu joje, o kad žmonės nori būti gamtoje, ją stebėti, rodo ir žymiai pagausėjęs Žuvinto biosferos rezervato lankytojų skaičius. Šiemet šį nuostabų gamtos kampelį aplankė dešimtys tūkstančių gamtos mylėtojų. „Tai labai džiugina. Žmonėms per žiniasklaidos priemones reikia mažiau pasakoti, jie patys nori pamatyti, patirti ir pažinti gamtą natūraliai, joje pailsėti emociškai ir fiziškai“, – sakė ne vieną dešimtmetį gamtos gyvenimą stebintis A. Pranaitis.
Vis rečiau galime išvysti po pievas braidantį ar danguje sklendžiantį baltąjį gandrą, mūsų kraštą jau paliko čiurliai, baigia išskristi volungės ir kiti vabzdžiaėdžiai sparnuočiai.
