„Įsibėgėjantis pavasaris Žuvinto apylinkėse visuomet įspūdingas. Vienos praskrendančių paukščių rūšys keičia kitas, žvilgsnį traukia anksčiau nei įprastai pražydę pirmieji augalai“, – sakė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Pranaitis.
Anot A. Pranaičio, šis pavasaris gerokai ankstyvesnis nei įprastai, paukščiai migrantai, ilgą laiką būnantys Lietuvoje, parskrido anksčiau. Pirmomis kovo dienomis gamtininkus stebino didžiulės migruojančių žąsų – tundrinių, baltakakčių, pilkųjų, baltaskruosčių berniklių ir kitų rūšių – sankaupos Žuvinto ežere. Apsinakvojusių ežere būdavo priskaičiuojama per 40 tūkstančių.
„Dar apie 8 tūkstančius žąsų telkėsi Amalvo ežere ir pakraščiuose, pora tūkstančių – Žaltytyje. Nenuostabu, kad tarp jų paukščių stebėtojai aptiko mažąsias, trumpasnapes žąsis, rudakakles bernikles, šiaurines kanadines bernikles – labai retai stebimas migrantes“, – akcentavo A. Pranaitis ir pridūrė, jog jei ankstesniais metai žąsų migracijos pikas būdavo pačiomis paskutinėmis kovo dienomis, tai šiemet jos jau parskridę, o kai kurios net išskridę.
Anot gamtininko, gamtoje judesio labai daug – būriais parskrenda kikiliai, strazdai. Pamažu grįžta tilvikiniai paukščiai – gaidukai, dirviniai sėjikai, pempių būriai, raudonkojai tulikai, perkūno oželiai. Giliau užlietuose polderio plotuose turškiasi šimtiniai cyplių, rudagalvių kryklių, smailiauodegių ančių būriai, prieš kelias dienas pasirodė šaukštasnapės antys.
Kovo antrą dekadą Amalvo polderyje suskaičiavome beveik 100 gulbių giesmininkių, 30 mažųjų gulbių, per 200 laukių, 350 cyplių, 102 smailiauodeges antis, taip pat dešimtis rudagalvių kryklių, baltųjų garnių, pilkųjų ančių. Daugiau kaip du tūkstančiai Įvairių rūšių paukščių kovo gale aptikta Žaltytyje“, –
pasakojo A. Pranaitis.
Gamtininką šį pavasarį nustebino baltieji gandrai, kurie sugrįžta visiškai nekeisdami įprastų migracijos datų. „Ko gero taip nutiko todėl, kad, žiemodami tolimoje Afrikoje, jie nežinojo, jog Lietuvoje jau šilta ir gera. Baltieji gandrai, nendrinės lingės, vėlyvosios antys – dryžgalvės kryklės, šaukštasnapės – grįžta įprastu laiku. Anksčiau prasidėjęs pavasaris Lietuvoje jų sugrįžimui įtakos nepadarė“, – pastebėjimu pasidalijo A. Pranaitis.
Jo nuomone, baltasis gandras tolimas migrantas, todėl nerizikuoja anksti sugrįžti. Dabar vyksta masinis gandrų parskridimas. Jei pas ką nors gandras dar nesugrįžo, nerimauti nevertėtų, iki balandžio vidurio tikrai sugrįš, nes kai kurie individai neskuba grįžti. „Gamtoje nėra numatyta konkrečių datų, vieni paukščiai parskrido anksčiau, kiti sugrįš vėliau ir viskas bus gerai“, – pabrėžė A. Pranaitis.
Kai kurioms paukščių rūšims pavasaris prasidėjo maždaug dviem savaitėmis anksčiau. Pilkosios žąsys jau peri, netrukus ir gervės bus lizdavietėse ir pirmomis balandžio dienomis sudės pirmuosius kiaušinius. Lizdus suka ir smulkieji paukščiai – karietaitės, žaliukės, čivylės, smilginiai strazdai, karveliai keršuliai, šarkos. „Paukščiai gali anksčiau parskristi, bet kiaušinių dėjimas ne taip stipriai priklauso nuo orų, jie turi apsidrausti, kad per daug anksti nepadėtų kiaušinių ir užklupus prastoms gamtos sąlygoms nepražūtų visa vada“, – apie gamtos ritmą kalbėjo A. Pranaitis.
Augalų vegetacijos fazės šiemet irgi gerokai ankstyvesnės – žydi šalpusniai, pirmosios plukės, žibuoklės. Pelkėse žvilgsnį traukia žiedus iškėlę kupstiniai švyliai.