Dainavos žodis

Elvyra Jansonienė – moteris su šalmu, kūrusi Miklusėnus, o šiandien vedanti į priekį asociaciją „Miklusėniškiai“

Asociacijos „Miklusėniškiai“ pirmininkė Elvyra Jansonienė.

Asociacijos „Miklusėniškiai“ pirmininkė Elvyra Jansonienė prie bendruomenės vairo stojo prieš dvejus metus. Pradžia buvo sunki. Gąsdino nežinomybė ir tuščias bendruomenės iždas, bet noras burti ir jungti kaimo žmones buvo didesnis už baimes. Per 2 metus veiklios pirmininkės dėka pasiekta daug. Įgyvendinti 8 projektai, o neturtinga bendruomenė praturtėjo. Kaip šiandien gyvena asociacija „Miklusėniškiai“, dažnai vadinama Miklusėnų bendruomene? Kalbiname pirmininkę E. Jansonienę.

Elvyra, pasakokite apie save, kur užaugote ir kuo Jus sužavėjo Miklusėnai?

– Gimiau didelėje 7 asmenų šeimoje Navickų kaime, Alytaus rajone. Mano šeimos nariai apdovanoti įvairiais meniniais gebėjimais, o man teko meilė žmogui. Baigiau Alytaus miesto II vidurinę mokyklą ir įstojau mokytis į Vilniaus statybos technikumą, kuriame įgijau jaunesniosios inžinierės specialybę. Baigusi mokslus grįžau dirbti į Alytaus eksperimentinį kapitalinės statybos skyrių tada, kai buvo projektuojama parodomoji Miklusėnų kaimo namų gyvenvietė. Buvau moteris su šalmu tarp vyrų – dalyvavau visuose Miklusėnų gyvenvietės kūrimosi etapuose, todėl ryšys su ja nenutrūko niekada. Čia drauge su vyru Jonu užauginome sūnų ir dukrą. Vaikai išvyko gyventi svetur, o mes Miklusėnuose ir toliau gyvename ir buriame žmones, siekiame, kad mūsų gyvenvietėje būtų jauku ir smagu gyventi.

Kodėl ėmėtės pirmininkės pareigų? Juk tai atsakingas darbas, reikalaujantis daug jėgų ir laiko. Ar žmonėms vis dar rūpi bendri reikalai, ar jiems reikalingos bendruomenės?

– Tiesą pasakius, pirmininke tapau be didelio entuziazmo. Bet negalėjau ilgiau sėdėti sudėjusi rankų, kuomet aplinkinių kaimų bendruomenės susirinkdavo drauge, organizuodavo renginius, šventes, išvykas, o mūsų gražioje ir didelėje gyvenvietėje nieko nevykdavo – tyla. Man dėl to buvo labai liūdna. Todėl 2022 m. sausį ir ryžausi perimti bendruomenės vairą iš ilgalaikio asociacijos pirmininko Vytauto Mocevičiaus. Pradžia buvo be galo sunki. Žmonės susvetimėję, atpratę bendruomeniškai burtis, turėti bendrą tikslą. Žygiavome nuo durų prie durų ir kvietėme juos iš naujo įsitrauki į bendruomenės veiklą. Mažais žingsneliais subūrėme stiprią komandą, kuri tarsi šeima – patikima, atsidavusi, visada pasirengusi padėti.

Kaip pasikeitė bendruomenės veikla Jums tapus pirmininke? Kuo išsiskiria jūsų bendruomenė, ką ji veikia, ar draugaujate su kitomis bendruomenėmis?

– 2022 m. sausį tapau pirmininke, o tų pačių metų vasarį jau teko organizuoti Užgavėnių šventę. Bendruomenės banko sąskaitoje švilpė vėjas – lėšų nulis. Bet rankų nenuleidau, ieškojau finansų. Mus parėmė ištikimiausi bendruomenės nariai. Ir Užgavėnių šventė po trejų metų pertraukos sukvietė gausų būrį miklusėniškių. Šis renginys buvo vartai į bendradarbiavimą ir ryšio su kitomis Alytaus seniūnijos bendruomenėmis: Geniais, Užubaliais, Radžiūnais, Likiškėliais, Luksnėnais, užmezgimą. Pirmą kartą per Miklusėnų kaimo bendruomenės gyvavimą, o ji įkurta 2009 metais, susibūrė mišrus ansamblis „Šermukšnėlė“ ir moterų šokių kolektyvas. Abu šie kolektyvai sėkmingai pasirodo ne tik savo bendruomenės nariams, bet yra kviečiami Alytaus miesto ir rajono bendruomenių. Džiaugiamės Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro organizuojamomis mankštomis. Kiek pas mus sveikuolių! Vos telpame sportuoti seniūnijos patalpose.

Vadovaujate jau dvejus metus. Kokia Jūsų bendruomenės vizija ir tikslas? Ar sunku to siekti? Ar žmones lengva prikalbinti bendram darbui, juk jiems niekas nemoka? Jaučiate jų paramą, o gal atvirkščiai – bumbėjimą ir priešiškumą?

– Miklusėnų kaime gyvena 1073 gyventojai, o bendruomenę sudaro 69 žmonės. Mūsų tikslas raginti gyventojus gražinti savo aplinką, rengti projektus bendruomenės veikloms finansuoti, gerinti, stiprinti materialinę bazę, įtraukti kaimo gyventojus į organizuojamas šventes, minėjimus, renginius, išvykas, sportą, šokį, dainavimą. Didžiausias bendruomenės lobis – dainuojančios, šokančios ir sportuojančios moterys, kurios visada ir visur pasirengusios padėti. Neužtektų kelių laikraščio lapų joms išvardinti. Esu didžiai dėkinga visiems aktyviems bendruomenės tarybos nariams, šokėjams, dainininkams ir sportininkams už pagalbą organizuojant šventes ir kitus renginius. Taip pat noriu padėkoti Alytaus seniūnijos darbuotojų kolektyvui, ištikimiausiam, idėjas generuojančiam ir jas įgyvendinti padedančiam partneriui. Ypač seniūnui Kęstučiui Tumynui. Be jų visų pagalbos ir palaikymo būtų sudėtinga pasiekti tokius rezultatus, kokie pasiekti per kelerius metus.

Bendruomenei, kad išgyventų ir organizuotų veiklą, reikia finansų. Juk nieko nepadarysi vedinas tik gerų norų. Kaip gyvenate šiandien? Ar bendruomenės sąskaitoje, kaip ir pradžioje, švilpia vėjai?

– Vėjai nešvilpia, nes to sau neleidžiame. Bendruomenės veiklai plėtoti rašome projektus Žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Alytaus rajono savivaldybei. Gavę finansavimą organizuojame šventes, kurios ne tik jungia bendruomenę, bet ir puoselėja dzūkiškas tradicijas, meilę savo kraštui, skatina kartų bendradarbiavimą bei draugystę su kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Į mūsų renginius atvyksta ne tik vietos gyventojai, bet ir Alytaus miesto bei kitų savivaldybių kolektyvai iš Varėnos, Kaišiadorių, Lazdijų rajonų. Manau, kad per 2 metus pasiekėme daugiau nei per visą praeitą bendruomenės gyvavimo laikotarpį. Įgyvendinome 8 projektus ir praturtėjome. Įsigijome sporto inventoriaus (gimnastikos kilimų, gimnastikos kamuolių, sporto gumos), įgarsinimui ir šventėms nusipirkome garso kolonėlę su mikrofonu, natų stovus, akordeoną ansambliui „Šermukšnėlė“ ir šokių kolektyvui. Mūsų ansamblio kolektyvas ir šokėjos pasipuošę tautiniais kostiumais, tad ir renginiuose ne gėda pasirodyti. Nusipirkome ir buities prekių, kurios praverčia renginių, išvykų metu. Turime didelės talpos maisto bei arbatos termosą, kavos aparatą.

Ne tik reikalingus daiktus perkame iš projekto lėšų, bet ir keliaujame. Juk kelionės jungia žmones, motyvuoja veikti. Kelionėse semiamės naujų idėjų mūsų renginiams. Praėjusiais metais aplankėme Punsko kraštą, plaukėme Augustavo kanalais. O grįžę su nauja energija organizuojame pačias didžiausias kasmetines šventes: Užgavėnes, folkloro festivalį „Prieg melsvo Nemunėlio“, tradicinę rudenėlio šventę „Rudens simfonija“.

Skiriate laiko bendruomenės reikalams, o kokios Jūsų svajonės, ko širdis vis dar norėtų?

– Svajonių širdyje yra pilna. Pirmiausia, kad visi Miklusėnų kaimo gyventojai įsitrauktų į bendruomenės veiklas, dalyvautų edukacijose, šventėse, minėjimuose, talkose, susibūrimuose. Norėčiau, kad visi prisidėtų prie bendruomenės veiklos, įneštų naujo vėjo, kad visi tilptų sportuoti, o žiemą galėtume pasikviesti didesnius kolektyvus.

Ar Jus palaiko šeimos nariai? Juk pirmininkės pareigos atima daug laiko iš šeimos?

– Vyras Jonas yra mano ramstis, kuris ne tik palaiko morališkai, bet prisideda ir darbu: meistrauja, konstruoja, nuveža, parveža, neskaičiuoja nei laiko, nei pinigų.

Kokie Jūsų pomėgiai? Ar lieka jiems laiko?

– Labiausiai mėgstu keliauti. Kasmet vykstame į Monaką ir Junginę Karalystę pas vaikus. Mums su vyru patinka Nicos saulė ir šilta jūra. Atsipalaiduoju ir apgalvoju, ką dar galėčiau nuveikti. Bet už keliones labiau myliu žmones, bendravimą, šiltą ryšį, supratingumą, pagalbą. Dėl jų pamirštu save, savo poreikius. Bendravimas su žmonėmis mane motyvuoja, prisipildau energijos, geros nuotaikos, norisi dar daugiau pakviesti, sukviesti, sujungti ir parodyti, kad visi mes kartu didelė varomoji jėga.

Kaip įtikinti bendruomenės narius prisidėti prie bendro gėrio? Juk gyvename tokiu laikmečiu, kai visi skuba, užsiėmę savo reikalais, darbais, o visuomeninei veiklai laiko tarsi nelieka?

– Laiko vienodai turime visi. Reikia nustumti į šalį visas abejones ir nebijoti paprašyti žmonių ateiti pamatyti mūsų veiklą iš arti, ir vėl prašyti ateiti, kol būsi išgirstas. Svarbiausia žmogų įkalbinti ateiti vieną kartą, o tada jis patiria laimę, vidinį pliūpsnį gerų emocijų ir pats noriai įsitraukia į bendruomenės gyvenimą. Man sudėtingiausia įveikti apatiją žmonių, kurie nedalyvauja, neprisideda prie veiklos, bet visada kritikuoja ir yra viskuo nepatenkinti. Ne kritikuokite, o ateikite pas mus! Dalyvaukite ir tuomet spręskite, kas ne taip. Bendraukime ir bendradarbiaukime!

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: