Dainavos žodis

„Vycka Karbonadas“ nebaigęs aukštųjų mokslų montuoja automatikos sistemas, kuria ir džiaugiasi gyvenimu

Vytas Ulevičius, geriau žinomas kaip „Vycka Karbonadas“, – automatikos meistras, virtuvės entuziastas ir muzikos mėgėjas.

Vycka Karbonadas – Vytas Ulevičius – yra individualios įmonės savininkas. Jo įmonė diegia įvairias automatikos sistemas, nors vyras jokių technikos mokslų nebaigęs. Taip pat domisi muzika. Pats kažkada muzikavo, o dabar kitiems atlikėjams padeda išpildyti muzikinius kūrinius. Laisvalaikiu kuria eiles, o „Facebook“ platybėse pasižymi išradingumu ir šmaikščiais komentarais. Be to, Vytas – virtuvės virtuozas. „Paimu mėsos gabalą ir jau žinau, ką su juo daryti. Galiu net pobūviams maistą ruošti“, – rimtai tvirtina jis.

V. Ulevičius kilęs iš Alovės kaimo, Alytaus rajono. Jam 59-eri. Kai prieš daugiau nei dešimtmetį kepdamas virtuvėje karbonadą pirmą kartą jungėsi prie socialinio tinklo „Facebook“, nusprendė šmaikščiai pasivadinti – Vycka Karbonadas.

Meistras be mokslų

Vyto įmonės ofisas „Dosafo“ prieigose Santaikos g., Alytuje. Čia vyras įsirengęs ir virtuvę, kad užėjus apetitui skaniai ir sočiai pavalgytų ar užsukusius svečius pavaišintų.

Pašnekovo įmonė daugiau kaip 20 metų teikia šildymo, vėdinimo sistemų automatizacijos, vaizdo stebėjimo, apsaugos sistemų montavimo paslaugas. Vytas sako, kad šio amato niekur nesimokė, bet turėjo polinkį į techniką nuo mažens. Ketvirtoje klasėje susikonstravo savo radijo imtuvą su ausinėmis, o vėliau susibaręs su mokytoja nusprendė, kad mokslo jam nereikia. Taigi Vytas metė vidurinius mokslus Alovės mokykloje ir po pusmečio įsidarbino Alytaus šilumos tinkluose automatikos inžinieriumi. Išdirbo 17 metų, kol galiausiai paskatintas tuometinio Alytaus verslininko, „Skirnuvos“ vadovo Algirdo Stasiukyno, pradėjo savo verslą, įkūrė V. Ulevičiaus IĮ. „Manimi patikėjo Stasiukynas (ATA), kuris pasiūlė imtis savo verslo ir davė pirmą užsakymą – sumontuoti automatikos sistemas „Skirnuvos“ katilinėje“, – pasakoja V. Ulevičius. Tiesa, jis tuo metu dar dirbo Alytaus šilumos tinkluose, bet šis darbas įkvėpė pasitikėjimo savimi ir davė startą „dirbti sau“. Pašnekovas inžinerinių mokslų nebaigė, o pirmųjų žinių dar vaikystėje sėmėsi iš kaimyno Broniaus Kasiulyno Alovėje. „Jis vienuolika metų už mane vyresnis. Pas jį vaikystėje vis užklysdavau pasidairyti, stebėjau, kaip dirba, o kartu ir mokiausi“, – sako V. Ulevičius. Vytas prisimena linksmą nutikimą, kurį kaimynas iškrėtė pašnekovo pusbroliui Rimui. „Tuo metu įrašymo technika buvo kitokia ir mano pusbrolis paprašė į juostinio magnetofono juostą padaryti įrašą. O kaimynas Bronius linksmai pasakė, kad neturi laisvos juostos ir davė pusbroliui trintuką ir liepė ištrinti seną įrašą. Jis trintuku ištrynė apie 4 metrus juostos“, – šypsodamasis pasakoja V. Ulevičius.

Paauglystėje Vytas su pusbroliu nevengė eksperimentuoti su technika. Tiesa, kiek nelinksmas nutikimas nutiko pusbrolio tėvukui, kuris kaimyno televizoriaus lempas sugalvojo pajudinti pieštuku. Nuo elektros smūgio nublokšto pieštuko jėgos dužo net dvigubi namo langai. „Dabar suprantu ir Džekio Čano triukus filmuose“, – juokiasi Vytas.

Hobis muzika ir rankomis pagaminta gitara

Linksmasis pašnekovas be mokslų neprapuolė. Domėjosi technika ir muzika. Savo rankomis nuo mažens gamino gitarą, kurios iki šių dienų neišsaugojo ir dėl to labai liūdi. Gitaros stygos jaunystėje ne kartą buvo virpinamos. „Gitara ir liežuvis man kurį laiką padėjo uždirbti duoną“, – apie savo pomėgį groti ir bendrauti kalbėjo Vytas. Jis atsigauna, kuomet jo rankose atsiduria muzikos instrumentas ar įvairūs šviesų, garso pultai. „Atgaiva mano sielai ir kūnui. Praturtina mane, pasisemiu jėgų“, – tvirtina pašnekovas, padedantis grupei „Romantikai“ įrašyti vaizdo klipus, naudojant įvairią garso, šviesų ir efektų techniką.

Dabar įmonės nekurtų

V. Ulevičiaus įmonė automatikos sistemas diegė Alytaus sporto rūmuose, sanatorijoje „Belorus“ Druskininkuose, kituose dideliuose objektuose. Pasak pašnekovo, dirbti tokiuose objektuose buvo malonumas, nes projektai buvo kokybiški, išbaigti. Dabartinių projektuotojų projektus reikia taisyti, juose pasitaiko daug klaidų. V. Ulevičius dirba su įmonėmis, kurios jį samdo, nors atvirauja, kad prieš dešimtmetį partneriai buvo brandesni, patikimesni nei dabartinės įmonės. „Verslui reikia, kad pinigai suktųsi. Atsikaitymai vyktų laiku“, – pažymi pašnekovas. Vytas sako, jeigu atsuktų laiką atgal, profesijos nekeistų, tačiau įmonės nekurtų. „Anksčiau buvo paprasčiau, o dabar vieni per kitų galvas lipa“, – tvirtina V. Ulevičius ir sau linki tik sveikatos. „Visko turiu: rankos ir smegenys veikia, idėjų dar sočiai yra“, – tęsia pašnekovas.

Dalintis:

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: