„Scanorama“ Alytuje: penki filmai, kuriuos rekomenduoja programos sudarytojai

Kadras iš filmo „Rozė“. Festivalio „Scanorama“ pateiktas filmo kadras.

Artėjant 24-ajam Europos kino festivaliui „Scanorama“, jo programos sudarytojai dalijasi asmeninėmis rekomendacijomis Alytaus žiūrovams. Šių metų festivalis kviečia susitikti su Kitu didžiajame ekrane – nuo Kanuose, Berlynalėje ir kituose festivaliuose apdovanotų kūrinių iki rinktinių naujausių Šiaurės šalių filmų ir lietuviškų premjerų.

Festivalis kviečia drąsiai žengti į žmogiškumo laboratoriją kino salėje ir atidžiau įsižiūrėti į žmogaus pasirinkimus, juos lydinčias vidines ir išorines prieštaras bei plačią jausmų amplitudę.

„Rozė“ – rež. Markus Schleinzer

XVII a., Vokietija. Protestantiškame kaime pasirodo karys rando išvagotu veidu. Atvykėlis kaimiečiams pateikia dokumentus, įrodančius, kad yra seniai apleisto ūkio paveldėtojas, ir čia apsigyvena nepaisydamas gyventojų įtarumo. Laikui bėgant jis pelno jų palankumą savo dievobaimingumu, narsa ir sąžiningu darbu. Tačiau vien gerų darbų neužtenka – vietiniai jį spaudžia sukurti šeimą ir susilaukti palikuonių. Karys slepia paslaptį: jis yra moteris, kuri apsimeta vyru.

Šis dramatiškas ir kartu ironiškas filmas – odė moterims patriarchalinėje, kraujo ir paslaptingų nutylėjimų kupinoje žmonijos istorijoje. Aktorė Sandra Hüller už pagrindinį vaidmenį šiame filme Berlyno kino festivalyje pelnė „Sidabrinį lokį“.

Žiūrėti filmo „Rozė“ anonsą

„Kruvinoji grafienė“ – rež. Ulrike Ottinger

Vokiečių kino legenda Ulrike Ottinger siūlo savitą, ironišką vampyrės mito interpretaciją, kurioje Isabelle Huppert įkūnija hedonistišką vampyrę grafienę Erzsébet Báthori, besimėgaujančią amžinai gražiu gyvenimu. Kas 25 metus ji pabunda iš gilaus miego ir pašiurpina Austriją naujomis aukomis.

Šįkart, be gardžiojo raudono eliksyro, ji nori surasti ir sunaikinti knygą, kuri, pasak legendos, suvilgyta vampyro ašaromis gali atversti jį žmogumi. Su ištikima savo pavaldine Hermine ji leidžiasi ieškoti pavojingos knygos, turinčios galios sunaikinti visą blogį – įskaitant ir tokias vampyres kaip jos pačios. Damos į paieškas įtraukia grafienės melancholišką sūnėną, vegetarą vampyrą Rudį Bubį, ir jo psichoterapeutą, o paieškoms persikėlus į Bohemiją jų ratas dar labiau plečiasi.

Ulrike Ottinger originaliai interpretuoja vampyrų mitą kaip prabangią nuotykių istoriją, kupiną makabriško juodojo humoro ir pagarbos Vienos architektūrai.

Žiūrėti filmo „Kruvinoji grafienė“ anonsą

„Visiems patinka Billas Evansas“ – rež. Grant Gee

„Pauzė irgi yra muzika“, – supranta Billas Evansas, vienas talentingiausių XX a. Amerikos džiazo pianistų. 1961-aisiais įrašęs vieną garsiausių džiazo albumų, po kelių dienų jis sužino apie draugo muzikanto žūtį autoavarijoje. Evansas nustoja groti ir išvyksta iš Niujorko, bėgdamas ne tik nuo heroino, bet ir nuo nelaimingų asmeninių santykių.

Filmas sukurtas pagal Oweno Martelo romaną „Pertrauka“, kurio veiksmas nukelia į tamsius Niujorko barus ir svetaines, o Evansas aprašomas tarsi šmėkla. Laviruodamas tarp dabarties ir praeities, blaivaus proto ir svaigulio, filmas giliai ir subtiliai atveria menininko vidinio pasaulio melancholišką dramatizmą. Berlynalėje filmas pelnė „Sidabrinį lokį“ už geriausią režisūrą.

Žiūrėti filmo „Visiems patinka Billas Evansas“ anonsą

„Aukso amžius“ – rež. Bérenger Thouin

Prancūzija, XX a. pradžia. Nors Žana svajoja tapti grafiene, iš tiesų ji tėra mėsininko dukra mažame provincijos miestelyje. Nieko nepaisydama, dėl savo užsispyrimo, pasitikėjimo ir trupučio sėkmės ji gauna išsvajotą titulą, tačiau laviruodama tarp mylimųjų ir tragiškų praėjusio amžiaus įvykių supranta, kad gyvenime yra kur kas svarbesnių dalykų.

Vienos moters emancipacijos istorija, originaliai sumontuota su XX a. archyvine medžiaga, kuria politinį ir socialinį pasakojimą apie moteris. Istorinėse juostose jas esame įpratę matyti tik fone, o šiame filme moterys atsiduria pačiame ekrano centre.

Žiūrėti filmo „Aukso amžius“ anonsą

„La Pietà“ – rež. Rafa Molés ir Pepe Andreu

Didžiausio Europos ledyno papėdėje kadaise gyveno septyni islandai, paskyrę savo gyvenimus ledui ir gamtai stebėti gerokai anksčiau, nei klimato kaita buvo plačiai aptarinėjama. Jų apleistas namas tampa laiko kapsule, o nuotraukos, daiktai ir 16 mm juostoje užfiksuoti vaizdai prikelia seniai išnykusius gyvenimus.

Derindami stebimąją dokumentiką su archyvine medžiaga, Rafa Molés ir Pepe Andreu – „Omarų sriubos“ kūrėjai – kuria poetinę esė, kurioje ledyną apgaubia laiko ir atminties sluoksniai. Tirpstantis ledynas šiame filme – ir įstabus reginys, ir netekties simbolis. „La Pietà“ – tyki ekologinio sielvarto išraiška ir apmąstymas apie pavėluotas žmogaus pastangas apsaugoti tai, kas kadaise suformavo mūsų būtį. Vienas filmo scenarijaus autorių – lietuvių dokumentinio kino režisierius Arūnas Matelis.

Žiūrėti filmo „La Pietà“ anonsą

Festivalis „Scanorama“ lapkričio 5–22 dienomis vyks dešimtyje Lietuvos miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, Marijampolėje, Visagine, Vilkaviškyje ir Gargžduose. Alytaus programa numatyta lapkričio 14–22 dienomis.

Daugiau informacijos – scanorama.lt.

Festivalio „Scanorama“ informacija