Nors kultūros paveldo statusą turinčių daugiabučių namų renovacija kelia nemažai iššūkių, šiandien galiojančios palankesnės valstybės paramos teikimo sąlygos sudaro realias galimybes juos atnaujinti ir kartu išsaugoti vertingas architektūrines savybes.
Kultūros paveldo objektai – tai architektūrinę, istorinę ar estetinę vertę turintys pastatai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Juos modernizuojant būtina išsaugoti vertingąsias savybes: fasado apdailą, langus, duris, balkonų elementus ar net originalią spalvinę gamą.
„Vienas esminių skirtumų – fasado šiltinimas. Kultūros paveldo daugiabučių sienų iš išorės šiltinti dažniausiai negalima, todėl alternatyva – vidaus šiltinimas. Tačiau gyventojai dažnai nesiryžta šiam žingsniui dėl sumažėsiančio ploto ir papildomų išlaidų“, – sako renovacijos administravimo įmonės Vilniuje vadovas Vytenis Navagreckas.
Daugiabučių modernizavimo ekspertas Edvinas Bindokas atkreipia dėmesį, kad tokių pastatų projektavimas yra gerokai kompleksiškesnis procesas. Privaloma atlikti vertingųjų savybių analizę, polichrominius tyrimus, atsakingai parinkti medžiagas bei visus sprendinius suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Projektus gali rengti tik kvalifikuoti specialistai, turintys patirties ir kompetencijų dirbant su kultūros paveldo statiniais.
Tačiau sėkmingų kultūros paveldo daugiabučių renovacijos pavyzdžių yra visoje Lietuvoje – tiek Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, tiek mažesniuose miestuose – Ukmergėje, Trakuose.
Kuo ilgiau delsiama, tuo didesnė rizika
Nerenovuotų pastatų techninė būklė ir konstrukcinis stabilumas ilgainiui prastėja dėl nuolatinio laiko ir aplinkos poveikio. Daugiabučių modernizavimo ekspertas E. Bindokas pažymi, kad didžiausia rizika – pastato erozija. „Veikiamas klimato, laiko ir žmogaus faktoriaus, jis praranda ir savo kultūrinę, ir funkcinę vertę. Jei nieko nebus daroma, galiausiai gali nebelikti, ką saugoti“, – įspėja jis.
Be vertingųjų architektūrinių savybių išsaugojimo, renovacija sprendžia ir svarbius praktinius klausimus: pašalinama drėgmė iš rūsių, keičiamos nusidėvėjusios inžinerinės sistemos, diegiami šiuolaikiniai šildymo ir vėdinimo sprendimai, pastatai pritaikomi žmonėms su negalia. Laiku inicijuotas atnaujinimas ne tik padeda išsaugoti kultūrinį paveldą, bet ir sumažina ilgalaikes eksploatacijos išlaidas.
Palankesnės sąlygos skatina apsispręsti
Kultūros paveldo statusą turintiems pastatams šiuo metu taikomos palankesnės sąlygos. Galiojančiame kvietime numatyta, kad tokiems objektams užtenka pasiekti 25 proc. šilumos energijos sutaupymą, tuo metu įprastiems daugiabučiams būtina pasiekti ne mažesnę nei 40 proc. energijos sutaupymo ribą ir ne žemesnę nei B energinio efektyvumo klasę.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovas Vladas Trakimavičius pažymi, kad šis kvietimas buvo patikslintas siekiant padėti išsaugoti kultūros paveldo objektus. Daugelio jų būklė šiandien yra prasta, todėl atsakingai taikant tinkamas priemones, tikrai įmanoma ne tik pagerinti jų techninę būklę, bet ir prisidėti prie vertybių išlaikymo ateities kartoms.
Primename, kad kvietimas teikti paraiškas kultūros paveldo daugiabučių renovacijai galioja iki 2025 m. spalio 1 d. Paraiškos teikiamos per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė Ieva Vidūnaitė
