Mergalaukis palydėjo vasarą. Rugpjūčio 23 d. buvusio Mergalaukio dvaro ir mokyklos prieigose pastatytoje palapinėje-scenoje skambėjo dainos ir skriejo linkėjimai mylimam Mergalaukio kraštui. Renginį organizavo Mergalaukio bendruomenė, vadovaujama pirmininkės Birutės Venskūnienės.
B. Venskūnienė pasveikino kraštiečius ir svečius, atvykusius į šventę, kuriems brangus šis kampelis. „Mes susirinkome ne tik pasiklausyti dainų ir pašokti, bet pirmiausia pabūti savo žemėje. Mergalaukio dvaras mena senus laikus ir dirbančias merginas laukuose. Nuo žodžių „mergos“ ir „laukai“ kilo ir mūsų vietovės pavadinimas. O gal tai legenda… Bet Mergalaukio istorija – tai paprasto žmogaus istorija“, – kalbėjo pirmininkė B. Venskūnienė, pridurdama, kad šis kraštas – tai jausmas, žmonės ir buvimas kartu. „Kiekviena jūsų šypsena – tai dalelė mūsų bendro atminimo. Jeigu kažkas sako, kad mūsų kaimas mažas, aš žinau, kad jame gyvena jautri ir atvira bendrystei širdis, tuomet kaimas didesnis už bet kurį didžiausią miestą“, – tęsė pirmininkė. Ji pakvietė tylos minute pagerbti kaime gyvenusius ir anapilin iškeliavusius žmones.
Pirmininkė pažymėjo, kad šventė skirta prisiminti visus kaimo žmones ir buvusį Mergalaukio dvarą. „Kažkada čia gyvavęs Golberio dvaras buvo stiprus ir didelis. Vėliau, pastačius antrą aukštą, čia įkurta mokykla, gyvavusi apie 60 metų“, – pasakojo pirmininkė. Paklausta, ar Mergalaukyje daug merginų gyvena, nedvejodama atsakė: „Taip, merginos čia ima viršų!“
Šventę vedė mergalaukiškis Gintautas Janulevičius. „Sveiki sugrįžę į šį nuostabų dvarą. Vieniems jis galbūt primena pirmą meilę, bučinį ar pirmą žingsnį žengiant mokslo keliu. Kiekvienas iš mūsų atsinešėme savo prisiminimus. Ačiū, kad esate čia“, – į susirinkusiuosius kreipėsi G. Janulevičius. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narė ir gydytoja Jūratė Overaitytė-Jakubavičienė šventės proga pasveikino susirinkusiuosius. „Su nostalgija ir pagarba šiam kraštui, kuriame prabėgo 24 mano gyvenimo ir darbo metai, visada malonu sugrįžti“, – kalbėjo tarybos narė, linkėdama bendruomenei idėjų ir kūrybiškumo. Ji kartu su tarybos nariu Danieliumi Jakubavičiumi įteikė piniginę dovaną.
Simno seniūnas Vladas Čeponis pasidžiaugė bendruomenės veikla ir padėkojo pirmininkei už kvietimą dalyvauti renginyje. Buvęs šio krašto vaikinas, muzikantas Romas Bubnys, Mergalaukiui skyrė dainą „Vaikystės namai“. „Daina apie vaikystės namus, draugus, prisiminimus“, – kalbėjo muzikantas. Kad visi galėtų dainuoti kartu, jis išdalijo dainos žodžių tekstą susirinkusiems.
Šventėje kalbintos mergalaukiškės: Milda – buvusi mokyklos darbuotoja, ir Birutė – mokinė iš pirmosios mokyklos, aštuntokų laidos. Moterys dar prisimena įdomius mokyklos laikus ir darbą, dabar brangina gražius prisiminimus. Savo krašto žmonėms senjorės linkėjo sveikatos, ramybės ir skambių dainų.
Vasaros palydėtuvių šventė ne tik sukvietė gausų Mergalaukio kaimo žmonių būrį, bet ir svečių, kurie turi ar turėjo ryšį su šiuo kraštu. Ineta iš Kauno prisiminė, kad visos vaikystės vasaros prabėgo būtent Mergalaukyje. „Čia išmokau ir karvę melžti“, – šypsosi pašnekovė. Dabar į Mergalaukį atvyksta aplankyti pusseserės. Alvydas iš Kavalčiukų atvirai sako: „Kur jau kur, bet Mergalaukyje merginos tai pačios gražiausios!“
Žmonės į šventę susirinko pasipuošę, su šypsenomis veiduose, linguodami į taktą, dainavo ir plojo. Šokėjai smagiai sukosi Mergalaukio dvaro prieigose, kur galbūt kažkada vyko vakaronės ir šokiai dvaro klestėjimo metu.
