Kostiumų dailininkė Marija Petraitytė, žinoma dėl savo darbų su garsiausiais Lietuvos atlikėjais ir teatrais, šįkart pasineria į istorinės dramos interpretaciją – kuria kostiumus naujam Alytaus miesto teatro spektakliui „Pilėnai“, kurį režisuoja Aleksandras Špilevojus. Pasakojimas apie pasiaukojimą ir laisvės kainą čia atgimsta per šiuolaikinį vizualumą, drąsius stilistinius sprendimus ir simboliką.
Su kūrėja kalbamės apie jos kūrybos kelią, darbą teatre ir užkulisius, slypinčius už „Pilėnų“ kostiumų.
– Marija, kaip prasidėjo Jūsų kelias į mados ir kostiumų kūrimą?
– Mano kelias prasidėjo vaikystėje nuo noro kurti. Vėliau sekė dailės mokykla, tvarios mados studijos Kopenhagoje ir kostiumo dizaino studijos Vilniaus dailės akademijoje. Baigusi mokslus kūriau kolekcijas, dalyvavau mados festivaliuose, dalinausi savo darbais socialinėje erdvėje. Po truputį kūryba tapo pastebima ir atvėrė daugiau galimybių.
– Esate kūrusi kostiumus tiek scenos žvaigždėms, tiek teatro aktoriams. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp darbo su atlikėjais ir teatro kostiumų kūrimo?
– Iš esmės principai panašūs – dirbama su komanda, darbas su personažo ar alter ego vystymu ir kūrimu. Stengiuosi įsijauti į klientą, pamatyti ir jo viziją ir pristatyti savo idėjas.
– Kaip prasidėjo Jūsų darbas spektaklyje „Pilėnai“?
– Vasaros pradžioje režisierius A. Špilevojus pristatė šio spektaklio idėją, papasakojo apie personažus, jų istorijas. Jam buvo svarbu sukurti šiuolaikinį žvilgsnį į klasikinę temą, todėl kūrybinė užduotis buvo labai įdomi – perteikti Pilėnų dvasią per šiandienos žmogaus akį.
– Spektaklis „Pilėnai“ – tai istorinė tema, kupina emocijų ir dramos. Kaip perteikiate šias emocijas per kostiumus?
– Šį spektaklį galėčiau pavadinti patirtimi, apjungiančia tiek muziką, tiek šokį. Man buvo svarbu šiuolaikiškai atliepti „Pilėnų“ personažus, tačiau suprasti, kad jie egzistuoja mūsų dienomis – aktoriai tampa lyg „Pilėnų“ legendos šaukliai. Jie primena ekstravagantiškus naktinio klubo lankytojus, kurie išgyvena ir liudija tragediją. Pavyzdžiui, Margirio žmonai netrūksta išorinio tvirtumo – jos kostiumas su pakeltais petukais ir atvira nugara atveria kryžiaus tatuiruotę, turinčią simbolinę prasmę spektaklyje. Susidūrusi su, atrodo, nepakeliamu žiaurumu, moteris nutyla. Margiris, kuriam tenka nužudyti savo žmoną ir vaiką, aprengtas juoda liemene, ant kurios nugaros matomi vieno žinomo sportinio ženklo žodžiai: „Just do it“ (liet. „Tiesiog padaryk tai“). Šiame kontekste šie žodžiai įgauna ironiškai skausmingą prasmę. Kiekvienas aktorius turi tam tikrą simbolinę nuorodą į savo personažo istoriją.
– Kurio „Pilėnų“ sceninio kostiumo kūrimas buvo didžiausias iššūkis ir kodėl?
– Manau, kad didžiausias iššūkis buvo ugniagesių kostiumai. Nusprendžiau juos pavaizduoti kiek netradiciškai, pasitelkdama inspiracijas iš specializuotų sidabrinių kostiumų, skirtų atlaikyti aukštą temperatūrą ir radiaciją. Tokie kostiumai naudojami vulkanologų misijose, kai reikia paimti mėginius. Buvo nelengva surasti kuo panašesnį audinį, kuris turėtų tinkamą efektą, bet tuo pačiu būtų patogus aktoriams – leidžiantis judėti, kvėpuoti ir bėgioti. Be abejo, tai labai įdomi ir smagi patirtis.
– Kiek svarbi Jums yra komandinė kūryba – bendradarbiavimas su režisieriumi, scenografu, aktoriais?
– Tai man labai svarbu. Pirmiausia stengiuosi kuo geriau įsigilinti į režisieriaus viziją. Pradėjus kūrybinį procesą, man svarbios ir visos komandos įžvalgos – tai matau kaip bendrą darbą, kurio rezultatas priklauso nuo kiekvieno indėlio. Taip pat labai svarbu, kad aktoriams būtų patogu – kostiumas turi padėti kurti vaidmenį, o ne trukdyti. Visada įsiklausau į jų komentarus ir pastabas.
– Ką Jums reiškia kurti teatrui – ką teatras duoda dizaineriui, ko galbūt neįmanoma patirti mados pasaulyje?
– Mėgaujuosi visa kūrybine veikla. Teatras kuria ilgesnius pasakojimus ir leidžia formuoti vis naujus pasaulius – tai labai įdomus ir prasmingas procesas. Kurdama mados kolekcijas taip pat mėgstu konstruoti vizualinius naratyvus, todėl kartais drabužiai tampa labiau teatrališki nei komerciniai.
– Sceninius įvaizdžius teko kurti tokiems žinomiems atlikėjams kaip Jessica Shy, Donatas Montvydas, Silvester Belt. Kaip Jums sekasi įsiklausyti į jų vizijas ir paversti jas realybe?
– Mėgstu dirbti komandoje, nes manau, kad dizaineris turi gebėti įsijausti į kliento viziją, išlaikydamas savo kūrybinį braižą. Svarbu mokėti rasti kompromisus, siekiant geriausio vizualinio rezultato. Šiuo metu jaučiu, kad tai pavyksta – rezultatai džiugina tiek mane, tiek mano užsakovus.
– Ar žinomi žmonės dažniausiai ateina su konkrečia vizija, ar suteikia Jums visišką kūrybinę laisvę?
– Būna įvairiai – kartais suteikiama visiška kūrybinė laisvė, tačiau dažniausiai vis tiek egzistuoja tam tikros gairės ir bendros komandos vizijos, priklausomai nuo projekto.
– Kokie buvo įsimintiniausi ar netikėčiausi projektai, prie kurių teko dirbti? Galbūt turite kokį smagų „užkulisinį“ momentą?
– Pastaruoju metu teko dalyvauti įvairiuose projektuose, tačiau šviežiausias prisiminimas – Jessicos Shy perrengimas Kalnų parko scenoje, kai kartu su komanda per itin trumpą laiką turėjome uždėti šarvus. Apskritai visi „darbiniai“ užkulisiai yra smagūs – aplink nuolat supa laisvi, kūrybiški žmonės, kurie ir kuria tą ypatingą atmosferą.
PREMJERA „PILĖNAI“ jau spalio 5 d. 18 val. Alytaus miesto teatre.
Bilietus įsigykite: www.alytausteatras.lt arba teatro kasoje.
Spektaklį finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Alytaus miesto teatro informacija
