67 metų Petras Stumbras važinėja su nedideliu automobiliu „Nissan Micra“. Automobilis jau 25 metų senumo, bet vyras kol kas transporto priemonės keisti neketina ir sako, kad tokio automobilio kaip jo nei Alytuje, nei rajone nėra.
P. Stumbras gyvena Alytaus mieste. Savo automobilį stato prie namo, gatvėje. Prieš 8 metus laikraštyje „Alio Alytus“ pamatė skelbimą, kad parduodamas „Nissan Micra“, tad ryžosi apžiūrėti geidžiamą prekę. „Paprašiau savo sūnaus, kad nuvežtų į Leipalingį apžiūrėti transporto priemonę, o jis, sužinojęs, kokį automobilį ketinu pirkti, ėmė stebėtis, ką aš su tokiu mažu automobiliu veiksiu. O aš jam pasakiau, kad žvejoti ir grybauti man užteks“, – linksmai prisiminė pašnekovas. Sūnus tėvo apsisprendimu pirkti „Nissan Micra“ nebuvo sužavėtas, bet Petras nenusileido ir dar gerą kainą nusiderėjo – nuo 750 iki 550 eurų.
Petro automobilis „Nissan Micra“ yra pagamintas 2000 metais, varomas benzinu, variklio darbinis tūris – 1 litras. P. Stumbras jį pirko nuvažiavusį 80 tūkst. kilometrų, o per aštuonerius metus jo mašiniukas nuvažiavęs daugiau kaip 200 tūkst. kilometrų. Pašnekovas sako, kad didžiausias greitis, kurį pasiekė – 125 km/val. „Mano automobilis puikiai važiuoja, galėčiau ir daugiau „spausti“, – šypsosi Petras, kasmet nuvažiuojantis po beveik 20 tūkst. kilometrų. Toliausiai su automobiliu jis važiavo iki Skuodo. Vyras prie savo automobilio priprato ir kito nenori, bet žino, kad kitos techninės apžiūros, kuri vyks 2027 metais, jo mylima transporto priemonė tikrai nepraeis.
P. Stumbras sulaukia ir aplinkinių žvilgsnių, o drąsesnieji paklausia, iš kur aš tokį automobilį pirkau. Vyras atviras: kad galėtų važiuoti, daug investuoja į „Nissan Micra“, o šiais metais vos pavyko atitikti techninės apžiūros reikalavimus. „Ir automobilio dugnas suvirintas, naudotos įvairios priemonės rūdims pašalinti. Jeigu neprižiūrėčiau, seniai reikėtų į metalo laužą priduoti“, – teigia vyras. Gauti atsarginių dalių nėra didelė problema. Tik reikia iš anksto užsakyti ir palaukti. Visgi 13 dydžio padangas buvo sunku rasti. Tačiau variklis nė karto nesugedo.
Petro automobilis išpuoštas. Įspūdinga vidinė durelių apdaila. Durelės apkaustytos metalo puošybos elementais ant juodo aksomo. Vyras sako, kad jau tokį išpuoštą automobilį pirko.
Gerai pagalvojus, P. Stumbras kažkuo primena legendinį Pupų Dėdę: susikrauna visko, ko reikia, į savo mažą automobilį ir į turgelį suka. „Nissan Microje“ sumontuota profesionali garso aparatūra. Kuomet vyras ją įjungia – atsisuka ne vienas praeivis.
Paklaustas, kaip jis gyvena šiandien, Petras optimistiškai sako: „Taip gerai dar niekada negyvenau. Pinigų turiu daugiau nei dirbdamas.“ Užsimena, kad moka skaniai gaminti valgyti, net cepelinus! Anksčiau P. Stumbras sukdavosi ir senjorų šokiuose, o dabar negali dėl kojos kelio sąnario skausmo. Bet jis džiaugiasi gyvenimu, gyvena taip, lyg ši diena būtų paskutinė. Nesistengia uždirbti visų pinigų, sako, kad dabar jo laikas mėgautis gyvenimu. Svarbiausia, kad tik sveikatos būtų.
