Jau devintą pavasarį iš eilės į Pastraujo salą, esančią Nemuno upėje ties Merkine, gamtotvarkos darbams keliauja keturkojai pagalbininkai. Į salą plaustu nuplukdyta 21 herefordų veislės karvė. Pamatyti besiganančius herefordus lankytojai gali iš apžvalgos bokšto Merkinėje.
Apie tai „Dzūkų žinioms“ pasakoja Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vaidas Vyšniauskas.
– Jau devintus metus Pastraujo saloje ganosi herefordų veislės galvijai. Kaip gimė ši idėja ir kodėl gamtotvarkai pasirinktos būtent karvės?
– Istoriškai melžiamos karvės Nemuno salose ties Merkine buvo ganomos ilgą laiką. Tačiau maždaug prieš 20 metų ši praktika nutrūko, o salos pamažu apaugo invazine rūšimi – uosialapiais klevais ir krūmais. Iki tol šios salos buvo svarbios perintiems paukščiams – tilvikams, antims, kurapkoms, griežlėms, todėl pradėta ieškoti sprendimų, kaip jas atgaivinti ir sudaryti sąlygas paukščiams sugrįžti.
Iškirtus medžius, išryškėjo kita problema – itin sparčiai plintančios invazinės rūšies, uosialapio klevo, atžalos. Ožkos su tokia augmenija tvarkytųsi geriausiai, tačiau nei ožkų, nei melžiamų karvių vietos ūkininkai šiuo metu nebeaugina. Remiantis kitų saugomų teritorijų patirtimi, nuspręsta gamtotvarkai pasitelkti mėsinius galvijus – herefordų veislės karves.
Ši idėja buvo įgyvendinta vykdant projektą „Gamtos paveldo panaudojimas ornitologinio turizmo plėtrai Dzūkijoje ir Bebros slėnyje“.
– Kokią realią naudą gamtai duoda toks natūralus pievų tvarkymo būdas?
– Nuo seno visi paupių plotai buvo ganomi ir šienaujami, o tokiose reguliariai ganomose ir šienaujamose pievose susiformavo didžiausia biologinė įvairovė: čia gyveno ir veisėsi daugybė augalų bei gyvūnų rūšių – nuo įvairių orchidėjų iki paukščių, tokių kaip žalvarniai. Nykstant tradiciniam ūkininkavimui, ši įvairovė pamažu prarasta. Natūralus pievų tvarkymas pasitelkiant galvijus leidžia saugomoms rūšims palaipsniui sugrįžti, atkuria žemažolę augmeniją ir jai būdingas gyvūnų bendrijas.
– Minima, kad galvijai naikina invazinio uosialapio klevo atžalas. Ar matomi akivaizdūs rezultatai?
– Išpjovus uosialapių klevų medžius, salose prasidėjo ilgalaikė kova su jų atžalomis. Nors salos kasmet ganomos, atžalos vis dar dygsta. Todėl kasmet vėlyvą rudenį galvijų nenuėstos atžalos papildomai šienaujamos talkų metu. Tai rodo, kad procesas vyksta sėkmingai – nors rezultatų taip greitai ir nesulaukiame, kaip norėtųsi, nuosekli kova su uosialapio klevo atžaline galia akivaizdžiai duoda vaisių.
– Ar sudėtinga kasmet organizuoti galvijų perkėlimą į Nemuno salą plaustu? Ar tai tapo savotiška tradicija?
– Projekto metu įsigyta 10 galvijų banda pagal pasaugos sutartį buvo perduota vietos ūkininkui su įsipareigojimu ganyti juos saloje. Taip pat projekto lėšomis buvo įsigytas specialus plaustas, sudarantis sąlygas galvijus saugiai perkelti per Nemuną. Galvijų perkėlimą organizuoja ūkininkas, tačiau jam padeda ir direkcijos darbuotojai, nes tai gerokai sudėtingesnis ir techniškai specifinis darbas nei paprastas galvijų išginimas į pievas. Bėgant metams šis procesas tapo savotiška tradicija, kurios visi laukiame.
– Kodėl svarbu išlaikyti atviras pievas Nemuno saloje ir kokioms rūšims tai padeda išlikti?
– Atviros pievos salose yra itin svarbios tilvikiniams, vandens paukščiams ir kitiems atvirų pievų paukščiams. Be intensyvaus apžėlimo šios rūšys randa tinkamas sąlygas perėjimui ir jauniklių auginimui.
– Kokie paukščiai ar kiti gyvūnai labiausiai pajuto šių gamtotvarkos darbų poveikį?
– Didžiausią teigiamą poveikį pajuto pievose perintys paukščiai – raudonkojai tulikai, pempės, kurapkos, griežlės ir antys.
– Ar tokia praktika taikoma ir kitose Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose?
– Šiuo metu direkcija pagal pasaugos sutartis yra perdavusi šešias galvijų bandas – iš viso apie 60 galvijų – vietos ūkininkams. Ganymui atrinktos biologiniu požiūriu vertingiausios paukščių ir buveinių apsaugai svarbios teritorijos – Grūdos, Merkio ir Skroblaus upių slėniai, Nemuno upės salos, šlapynės. Šiose teritorijose ganomi galvijai daro teigiamus pokyčius bioįvairovės didinimui.
– Kaip lankytojai reaguoja į saloje besiganančias karves? Ar tai tapo Merkinės traukos objektu?
– Galvijus Pastraujo saloje galima stebėti nuo Merkinės apžvalgos bokšto. Lankytojų reakcijos būna įvairios. Dažniausiai kylantys klausimai – kokie tai galvijai, kaip jie nukeliavo į salas, kokiu tikslu jie ten ganosi, kas juos prižiūri.
– Ar žmonės domisi, kodėl saugomoje teritorijoje ganomi galvijai? Kokius mitus dažniausiai tenka paneigti?
– Galvijų buvimas saugomoje teritorijoje šiandien daug kam atrodo neįprastas. Todėl stengiamės aktyviai aiškinti, kad būtent toks natūralus ūkininkavimas yra viena veiksmingiausių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti. Mitų pasitaiko įvairių, dažniausiai – iš nežinojimo, tačiau tie, kurie domisi, visuomet randa atsakymus.
