Alytaus kraštą pasiekė liūdna žinia – eidama 79-uosius metus po sunkios ligos mirė Marytė Vaitulevičienė. Daugelis ją prisimins kaip ilgametę vaikų medicinos seserį, savo gyvenimą paskyrusią mažųjų sveikatai ir gerovei, o artimieji, giminės, draugai ir bičiuliai – kaip nuoširdžią, visuomet besišypsančią, pamaldžią ir nepaprastai geros širdies moterį.
„Marytė visada rasdavo gerą žodį, mokėjo išklausyti ir paguosti. Atrodė, kad jos širdyje vietos užtenka kiekvienam. Gerumas, atjauta ir tikėjimas buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis“, – taip velionę šiandien prisimena ją pažinoję žmonės.
Visą gyvenimą paskyrė vaikams
Marytė Vaitulevičienė gimė 1947 metais Alytaus rajone, Valiūnų kaime. Baigusi mokslus Panevėžyje, ji įgijo vaikų medicinos sesers specialybę ir šiam pašaukimui liko ištikima visą gyvenimą.
Per ilgus darbo metus ji rūpinosi ne viena alytiškių karta. Dirbo poliklinikoje, įvairiose ugdymo įstaigose, tarp jų – Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, vaikų darželiuose. Paskutinįjį savo profesinės veiklos dešimtmetį ji dirbo Alytaus apskrities kūdikių namuose.
Kolegos ir bendradarbiai Marytę prisimena kaip šiltą, kantrią ir rūpestingą medikę. Ji ne tik atsakingai atlikdavo savo darbą, bet ir mokėdavo vaiką nuraminti, padrąsinti, suteikti saugumo jausmą. Daugelis ją pažinojusių žmonių sako, kad nuoširdus rūpestis kitu buvo natūrali jos gyvenimo dalis.
Tikėjimas lydėjo kasdienybėje
Svarbią vietą Marytės gyvenime užėmė tikėjimas. Ji buvo aktyvi Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenės narė, priklausė moterų maldos grupei, dalyvavo maldos susitikimuose, kartu su bendramintėmis meldėsi už vaikus, šeimas ir visus, kuriems reikėjo dvasinės stiprybės.
Artimieji pasakoja, kad tikėjimas jai buvo ne formalumas, o gyvenimo atrama, padėjusi išlaikyti vidinę ramybę ir šviesų požiūrį net sudėtingiausiomis akimirkomis.
Šalia profesinės veiklos ir tarnystės bendruomenei didžiausia jos gyvenimo vertybė buvo šeima. Kartu su vyru Jonu ji užaugino tris vaikus, vėliau džiaugėsi anūkų meile, jų pasiekimais ir kartu praleistomis akimirkomis.
Nors pastaruoju metu Marytė sirgo, jos netektis artimiesiems ir ją pažinojusiems žmonėms tapo skaudžiu išgyvenimu. Liga progresavo greitai, todėl žinia apie jos išėjimą daugeliui buvo netikėta.
M. Vaitulevičienė palaidota Alytaus rajone, Norgeliškių kapinaitėse.
