Ieškodami pigesnių daigų pas kaimynus, pirkėjai gali ir nusivilti. Daigų kainos Lenkijoje labai panašios kaip ir pas mus.
Pralaukus ganėtinai ilgą eilę pasienyje, atvykus į Seinus galima užsipilti kuro – Lenkijoje jis maždaug 20 centų pigesnis nei Lietuvoje. O prekybos centre „Biedronka“ pirkėjus, kaip visada, vilioja mažesnės kainos.
Šeštadienį Lenkijoje – lyg Lazdijuose: visi kalba lietuviškai, tik vienas kitas prabyla lenkiškai.
„Matote, mes savaitgaliais stengiamės neiti į parduotuves, apsiperkame savaitės viduryje, nes savaitgaliais čia užplūsta lietuviai. Jie daug perka, žmonių parduotuvėse daug, lipa vieni kitiems per galvas, tad geriau į „Biedronką“ savaitgalį nekelti kojos. Net jei pritrūko tik duonos ar sviesto, geriau nubėgti į mažą parduotuvėlę – laiko sutaupysi, nereikės ilgoje eilėje stovėti“, – aiškina vietinis lenkas.
Tiesa, jis pastebėjęs, kad lietuviai nelabai mėgsta savitarnos kasų – jiems labiau patinka, kai viską suskaičiuoja kasininkė.
„Manau, nedrįsta. Tad jei perki nedaug, savitarnos kasa dar gali pagelbėti mums, vietiniams“, – pasidžiaugia bent tuo.
Dabar – pomidorų ir agurkų daigų metas, tik kainos pas kaimynus panašios kaip ir pas mus. Agurkų daigai – brangiausi, kainuoja 6 zlotus, arba apie 1,43 euro. Pomidorų ir paprikų daigai – po 5 zlotus, apie 1,19 euro, kalafiorų – vos po zlotą, apie 23 centus.
Augustave lietuvių mažai, prekių daug
Tautiečiai vyksta ir toliau – tuo pačiu ir apsiperka, ir pramogauja.
Štai kaip apsipirkti galima Augustave: 10 kilogramų vištų krūtinėlių, kelios pakuotės vištų ketvirčių, 5 kilogramai kiaulienos mentės, 6 pakeliai sviesto. Lietuvoje vien už vištų krūtinėles, pirkėjų skaičiavimu, būtų tekę sumokėti apie 70 eurų, o čia už viską – apie 48 eurus. Prekių netrūksta, o pirkėjų čia mažai.
Suvalkai traukia pirkėjus
Viena pašnekovė pasakojo, kad šeštadienį pas kaimynus Suvalkuose išleido apie 600 eurų. Šį kartą prie sienos, anot jos, prašė parodyti ne tik pasus, bet ir vairuotojo pažymėjimą bei kitus automobilio dokumentus.
„Labai nustebino gėlių kainos. Lietuvoje gėlės, kurių labai norėjau, kainuoja apie 45 eurus, o pas kaimynus – 22 eurus“, – pasakojo moteris.
Pasak pašnekovės, nuvykus į Suvalkus, apsilankyta visur iš eilės: prekybos bazės, „Biedronka“, turgus, pietauta „Suwałki Plaza“, po to dar užsukta į „Vynoteką“.
Važiuoja ne dėl sviesto pakelio
Ir vėl bus moralizuojančių, kad neverta važiuoti į Lenkiją ir ten išleisti savų pinigų, tačiau žmonės, kaip važiavo, taip ir važiuoja.
Nors neslepia: kai kas pigiau, kai kas kainuoja panašiai, o kai kurie produktai priešingai – brangiau. Ne viskas Lenkijoje kainuoja mažiau nei Lietuvoje. Tą nuolat apsiperkantys pas kaimynus puikiai žino.
Važiuoti į Lenkiją kiekvieną mėnesį gal ir neverta, nebent iš smalsumo, įpročio ar šiaip dėl smagumo, ypač kai gyveni prie sienos. Kuro užsipilsi pigiau – tai jau tikrai. O laiko sugaiši ne daugiau nei Lazdijuose žingsniuodamas po parduotuves ir dar su pažįstamais pasiplepėdamas.
Jei važiuoji iš tolimesnės vietovės, privalu pirkti didesnius kiekius, nes dėl vieno sviesto pakelio tikrai neverta sukti šimtų kilometrų. Nes kai taikoma akcija, sviesto pakelis tiek pat gali kainuoti ir Lietuvoje, ir Lenkijoje.
Tačiau galima teigti, kad pieno produktų kainos Lenkijoje vis dėlto gerokai mažesnės. Nuolat čia perkantiems tai jau tapo norma, o atvykusius pirmą kartą dar gali labai nustebinti. Perka ne tik sviestą, bet ir pieną, jogurtus, sūrius. Dar mėsos, dar šio bei to ir, žiūrėk, jau sutaupyta nemenka sumelė.
