Lazdijų krašto kulinarinis paveldas sulaukė išskirtinio įvertinimo. Vilniaus rotušėje vykusiose Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado papildymo iškilmėse sertifikatas įteiktas Lazdijų krašto muziejaus ir Etninės kultūros bei saviraiškos klubo „Bitinė“ teiktai vertybei – bulvinių bandų ant kopūsto lapo kepimo tradicijai Lazdijų krašte.
„Tai reikšmingas įvertinimas vietos bendruomenei ir tradicijos puoselėtojams bei svarbus žingsnis saugant vieną iš ryškiausių Dzūkijos kulinarinio paveldo ženklų“, – sako iniciatoriai. Tradicijos puoselėtojai įsitikinę: bandos yra ir šeimos istorija, ir vaikystės prisiminimai, bendruomeniškumas bei ryšys su savo kraštu.
Į Vilnių atkeliavo ir tikros dzūkiškos bandos
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado sertifikato įteikimo ceremonijoje Lazdijų kraštui atstovavo tradicijos puoselėtojos Lijana Kubilienė, Alma Kašalynienė, Lina Žukauskienė, Jurgita Sabienė, Albina Jarmalienė, Irena Pyplienė bei paraiškos rengėjos Neringa Rasiulienė ir Ingrida Neverdauskienė.
Svečiai iš Dzūkijos į sostinę atvyko ne tuščiomis rankomis. Vilniaus rotušę užliejo šviežiai keptų bandų kvapas – Jurgitos Sabienės, Lijanos Kubilienės ir Irenos Pyplienės iškeptos bandos tapo gyvu tradicijos pristatymu.
Pasak paraiškos rengėjų, būtent tokios akimirkos geriausiai parodo, kad nematerialusis paveldas nėra muziejinė vertybė ar užrašytas receptas, o iš kartos į kartą perduodama tradicija.
Lazdijų krašto muziejus po iškilmių dėkojo visiems tradicijos puoselėtojams, taip pat Lazdijų rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei bei administracijos direktorei Šarūnei Dumbliauskienei už palaikymą ir buvimą kartu kraštui svarbią dieną.
Kelias iki nacionalinio pripažinimo truko ne vienerius metus
Lazdijų krašto muziejaus muziejininkė ir nematerialaus kultūros paveldo specialistė Ingrida Neverdauskienė pasakoja, kad sprendimas teikti paraišką neatsirado spontaniškai.
Tai jau trečioji jos rengta paraiška Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui, todėl vertybių paieška ir atranka tapo nuoseklaus darbo dalimi.
„Matai kitų žmonių pristatomas vertybes, klausaisi istorijų ir pradedi galvoti – o kas mūsų krašte yra unikalu, kuo gyvename mes? Taip po truputį išsigrynino mintis, kad bulvinių bandų kepimas ant kopūsto lapo yra viena ryškiausių mūsų krašto tradicijų“, – pasakojo I. Neverdauskienė.
Nors bandos kepamos ir kitose Dzūkijos vietovėse, Lazdijų krašto muziejus kartu su Etninės kultūros ir saviraiškos klubu „Bitinė“ nusprendė išskirti būtent Lazdijų krašte išlikusią gyvąją tradiciją.
Rengiant paraišką buvo važinėjama po kaimus, kalbinamos šeimininkės, renkami pasakojimai, receptai, fotografijos ir vaizdinė medžiaga.
„Visus metus rinkome informaciją. Važiavome pas žmones, klausėmės jų prisiminimų, kalbėjomės apie receptus, tradicijas, šeimos istorijas. Tai buvo ne tik dokumentų rengimas, bet ir pažintis su žmonėmis, kurie šią tradiciją saugojo dešimtmečius“, – sakė muziejininkė.
Daugiau nei receptas – bendrystės simbolis
Pasak I. Neverdauskienės, didžiausia šios tradicijos vertė slypi ne pačiame patiekale.
„Banda nėra tik maistas. Ji žmones nukelia į vaikystę, į močiutės namus, prie bendro šeimos stalo. Tai prisiminimai apie šventes, sekmadienius, giminės susitikimus. Tokie dalykai kuria mūsų tapatybę“, – teigė ji.
Muziejininkė įsitikinusi, kad maistas yra viena stipriausių kultūrinės atminties formų.
„Skoniai pažadina prisiminimus. Kai paragauji vaikystėje valgyto maisto, grįžta žmonės, vietos, istorijos. Todėl tokios tradicijos yra labai svarbios ne tik kultūros paveldui, bet ir bendruomenės ryšiui išsaugoti“, – kalbėjo pašnekovė.
Būtent dėl šios priežasties paraiškoje ypatingas dėmesys skirtas ne vien kepimo technologijai, bet ir žmonėms, kurie šią tradiciją puoselėja.
Šiuo metu oficialiai prie tradicijos išsaugojimo prisideda 13 kepėjų, tačiau tikimasi, kad šis ratas plėsis.
Kiekviena šeimininkė turi savo paslaptį
Etninės kultūros ir saviraiškos klubo „Bitinė“ vadovė Neringa Rasiulienė pasakoja, kad vieno teisingo bandų recepto nėra.
Anot jos, kiekviena šeimininkė bandas kepa šiek tiek kitaip, todėl net tame pačiame renginyje ragaujamos bandos gali būti skirtingo skonio.
„Kai vykome į Vilnių, kartu vežėmės tris šeimininkes. Visų jų bandos buvo kitokios. Vienos deda daugiau spirgučių, kitos renkasi kitokį padažą, vienos tarkuoja tik žalias bulves, kitos įmaišo virtų. Kiekviena turi savo receptą ir savo paslaptį“, – pasakojo N.Rasiulienė.
Skirtumai priklauso nuo šeimos tradicijų, vietovės ir iš kartos į kartą perduotų receptų.
Vis dėlto vienas elementas išlieka nepakitęs – kopūsto lapas.
„Tikra banda turi būti kepama ant kopūsto lapo. Būtent jis suteikia tą ypatingą skonį ir kvapą, kurio neįmanoma atkartoti kitais būdais“, – pabrėžia tradicijos puoselėtojai.
Vaikystė, kvepianti bandomis
Neringai Rasiulienei ir Ingridai Neverdauskienei ši tradicija yra ir asmeninė istorija.
Seserys prisimena, kad pirmosios pažintys su bandomis prasidėjo močiutės, kilusios iš Seirijų krašto, namuose.
„Didžiosios metų šventės, Velykos, Kalėdos, gimtadieniai – visa mūsų vaikystė kvepėjo bandomis. Mamulė buvo puiki šeimininkė ir kepdavo jas kiekviena svarbia proga“, – prisiminė pašnekovės.
Anot jų, būtent šie vaikystės prisiminimai paskatino seseris aktyviai puoselėti ir populiarinti tradiciją.
„Supratome, kad negalime leisti jai išnykti. Turėjome pečių, mokėjome kepti, todėl nusprendėme ne tik tęsti šeimos tradiciją, bet ir ja dalintis su kitais žmonėmis“, – sakė N. Rasiulienė.
Bandos grįžta į bendruomenes ir kavines
Per pastaruosius metus bandų tradicija Lazdijų krašte išgyvena tikrą atgimimą.
Anot tradicijos puoselėtojų, šiandien bandas kepa ne tik pavienės šeimininkės, bet ir bendruomenės, organizuojančios edukacijas bei kulinarinio paveldo renginius.
Bandų galima paragauti Lazdijų ir Veisiejų maitinimo įstaigose, o įvairiose kaimo bendruomenėse vyksta edukacijos, kurių metu lankytojai mokosi paruošti ir iškepti tradicinį patiekalą.
„Džiugu matyti, kad žmonės vėl atranda šį skonį. Jaunesni pirmą kartą paragauja, vyresni prisimena vaikystę. Tai reiškia, kad tradicija yra gyva ir reikalinga“, – sakė N. Rasiulienė.
Ambicija – Lazdijus paversti bulvinių bandų sostine
Nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusas kartu reiškia ir atsakomybę. Artimiausius penkerius metus numatytos konkrečios priemonės, skirtos tradicijos išsaugojimui ir sklaidai.
Planuojama organizuoti edukacijas mokyklose, pristatymus bendruomenėse, kulinarinio paveldo renginius, o ateityje svarstoma rengti ir specialią Bulvinių bandų dieną.
Pasak I. Neverdauskienės, pagrindinis tikslas – kad tradicija ne tik išliktų, bet ir būtų perduota jaunajai kartai.
„Norime, kad vaikai matytų, kaip gaminamos bandos, išmoktų jas kepti ir suprastų, kodėl tai svarbu mūsų kraštui. Jei tradicija gyvuos šeimose, ji niekada neišnyks“, – teigė muziejininkė.
Ji neslepia ir didesnės svajonės.
„Mūsų ambicija – kad Lazdijai būtų žinomi kaip bulvinių bandų kepimo sostinė. Turime tam visas galimybes: stiprią tradiciją, puikias šeimininkes ir žmones, kurie didžiuojasi savo krašto paveldu“, – sakė I. Neverdauskienė.
