Nors daugelis pirtininkų skuba vantas susirišti iki Joninių, mūsų krašto pirtininkai atsipūtę – jie tai darys vasaros pabaigoje, o gal net rudens pradžioje. Tiesa, kai kurias vantas jau rišo, bet, kaip patys sako, labiau dėl grožio ir kvapo.
Pirtininkų atsargos jokiu būdu neprimena uogienių rūsio, nors uogas pirtyje jie taip pat naudoja. Pagrindinės atsargos žiemai – vantos, svarbiausias pirties atributas. „Dzūkų žinios“ pakalbino žinomiausius rajono pirtininkus Rimantą ir Ireną Silkes.
Kol Rimantas buvo užsiėmęs žolės pjovimu, kalboms laiko turėjo mažokai, Irena atidėjo skubius darbus ir sutiko pasikalbėti.
Pirtininkė paneigė vis dar gajų mitą, kad vantas pirčiai reikia susirišti iki Joninių – esą tada jos būna geriausios, kvapniausios ir tinkamiausios pirtintis.
„Mes rišame vantas paprastai rugpjūčio mėnesį, o kartais net rudens pradžioje. Tada jos geriausiai išsilaiko, pirčiai – pats tas“, – aiškina ji.
Šviežiai surištų beržų vantų kol kas neturi nė vienos.
„Jei norisi šviežios, galima susirišti. Pirtyje panaudojame, bet tai tik vienkartinė vanta, tikrai ne žiemai“, – sako ji.
Aišku, prisipažįsta, ir jie kartais susiviliojantys susirišti kokią vantelę vienam kartui. O kaip nesusiviliosi, kai aplink pavasaris skleidžia lapus, žiedus ir kvapus?
Kol kas rišo tik vienkartines vantas, kurias Rimantas pavadino „Trejos devynerios“. Prisiskynė įvairių augalų, kurie dabar žydi. Tokios vantos suteikia šviežumo ir džiaugsmo pirtinantis.
„Buvo draugai į pirtį atvažiavę, tai šviežios vantelės smagiai nuteikė. Po galva pirtyje labai tinka pasidėti, maloniai kvepia“, – pasidžiaugia Irena.
Alyvos kvepia, kelios riešutų šakelės – paprasto ir dekoratyvinio, žydinčio šermukšnio žiedai – ir štai prašmatni, šviežia vanta, kuri pakelia nuotaiką ir puikiai tinka vanojimui.
Vantos iš skirtingų medžių šakų turi savitą kvapą ir poveikį pirtyje.
Šermukšnio vantos gana retos, turi švelnų kartumą ir gaivų aromatą. Manoma, kad jos tonizuoja odą, gerina kraujotaką. Šakelės elastingos, tačiau lapai greičiau nubyra, todėl dažnai maišomos su beržu ar ąžuolu.
Alyvų vantos – kvapnios, minkštesnės. Jos tinka švelnesniam vanojimui, labiau dėl aromato ir atsipalaidavimo. Geriausia rinkti jaunas šakeles žydėjimo pradžioje arba netrukus po jo.
Riešutmedžio vantos – tvirtesnės, sodraus kvapo. Lapai turi daug eterinių medžiagų ir taninų, todėl vanta jaučiama stipriau. Ji gerai laiko formą ir tinka intensyvesniam vanojimui.
„Mes augalus pamaišome. Įdedame po šakelę ir vienokio, ir kitokio augalo“, – dėsto pirtininkė.
„Kol kas esame prisirišę tik ievos vantų ir sudėję į šaldiklį. Tai geriausias būdas išlaikyti lapų kvapą ir elastingumą. Šaldymas joms tinka geriau nei džiovinimas“, – sako Irena.
Pirtininkai laukia, kada sužydės levandos – jos labai tinka hidrolatui gaminti. Pirčiai reikia daug natūralių produktų, todėl darbų šiltuoju metų laiku netrūksta.
Kaip sakoma, roges ruošk vasarą. Tad pirtininkai atsiraitoję rankoves darbuojasi, kad žiemos sezonas pirtyje būtų geras. Ruoštis reikia dabar, o žiemą liks maloniausia dalis – lepintis pirtyje.
