Beržų, eglių, juodalksnių, pušų ir miežių sėklos papildys Lietuvos atsargą Arktyje. Trečiajai siuntai į Svalbardo pasaulinę sėklų saugyklą paruoštas 41 sandarus paketas – apsauga tam atvejui, jei dalis Lietuvoje saugomos kolekcijos būtų prarasta.
Apie paruoštą siuntą Valstybinė miškų tarnyba (VMT) pranešė rugsėjo 4 dieną. Tarnybos pranešimas aprašo pasirengimą išsiųsti sėklas, o ne jau užbaigtą jų perdavimą saugyklai.
Kas sudėta į 41 paketą?
Siuntai atrinktos karpotojo beržo, paprastosios eglės, juodalksnio ir paprastosios pušies sėklos. Miško medžių pavyzdžiai surinkti genetiniuose draustiniuose. Juos papildo iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo gauti selekcininkų išvestų miežių pavyzdžiai.
Sandarių paketų skaičius nereiškia, kad siunčiama 41 skirtinga augalų rūšis. Tai sėklų pavyzdžių siunta, apimanti ir natūraliai augančius medžius, ir žmogaus atrinktus javus.
Lietuva pirmąją sėklų kolekciją Svalbardui perdavė 2022 metais, antrąją – 2025-aisiais. Naujoji siunta pratęsia pradėtą nacionalinių genetinių išteklių apsaugą.
Atsarginė kolekcija lieka Lietuvos nuosavybė
VMT paaiškinimu, į Norvegiją siunčiami Lietuvoje esančio Genų banko sėklų pavyzdžių dublikatai. Atitinkamos sėklos lieka saugomos ir Lietuvoje. Taip visos atsargos nesutelkiamos vienoje vietoje.
Saugyklą administruojantis „NordGen“ nurodo, kad nuosavybė neperleidžiama: savo sėklas atsiimti gali jas perdavusi įstaiga. Atsarginiai pavyzdžiai skirti padėti atkurti genų bankų kolekcijas, prarastas dėl gamtos ar žmogaus sukeltų nelaimių.
Šaltis padeda išsaugoti, bet tinka ne visoms sėkloms
„NordGen“ duomenimis, Svalbarde sėklos laikomos −18 °C temperatūroje. Jų gyvybingumo trukmė priklauso nuo rūšies, konkretaus pavyzdžio kokybės ir paruošimo. Vienodo galiojimo termino visoms sėkloms nėra.
Tokiam saugojimui tinka sėklos, kurias galima gerai išdžiovinti ir laikyti šaltai. Dalies augalų genetiniams ištekliams išsaugoti reikia kitokių metodų. Genų bankai taip pat turi tikrinti turimų sėklų daigumą ir prireikus atnaujinti atsarginius pavyzdžius.
Šios sistemos vertė – galimybė išsaugoti medžiagą, kurios ateityje gali prireikti tyrėjams ir selekcininkams. Atsarginė kolekcija papildo kasdienį genetinių išteklių saugojimą, tačiau jo nepakeičia.
