Rugsėjo 22-osios vakarą Alytaus piliakalnio papėdėje paminėta Baltų vienybės diena. Senieji Dzūkijos amatai, folkloras, baltiškieji ženklai ir ugnies apeigos susijungė į gyvą pasakojimą apie krašto tapatybę bei bendras lietuvių ir latvių šaknis.
Šiemet aštuntą kartą surengtos šiaudinių skulptūrų parodos kompozicija buvo įrengta arčiau Nemuno ir Alytupio santakos. Joje ypač ryškiai atsiskleidė žirgelių motyvas – vienas iš tradicinių Dzūkijos ženklų. Žirgeliai, varteliai ir juostų raštai priminė protėvių pasaulėvaizdį, žmogaus ryšį su gamta ir per kartas perduodamą kultūrinę atmintį.
Atgijo senieji Dzūkijos amatai
Šventės lankytojai galėjo susipažinti su tradiciniais amatais ir dalyvauti edukacijose. Alytaus kraštotyros muziejaus paskelbtoje programoje medžio drožėjui Algirdui Juškevičiui buvo skirtas baltiškųjų simbolių raižymo būdų ir archeologinių radinių replikų pristatymas, Renatai Žiūkienei – rinktinių juostų audimas ir žirgelio ženklo naudojimas dzūkiškuose raštuose.
Daratos Surdokaitės-Volungevičienės pristatymo tema – baltiški juvelyrikos dirbiniai, sukurti pagal jotvingių žemėse rastus archeologinius radinius, Virginijos Sebestinienės – pynimas iš žilvičio vytelių ir tradiciniai Dzūkijos pintiniai rakandai.
Muziejaus edukacijose lankytojai buvo kviečiami pasigaminti suvenyrą su žirgelio ženklu ir iš šiaudų sukurti simbolinę atnašą. Taip senieji ženklai tapo ne vien stebimais eksponatais, bet ir kūrybinių užsiėmimų dalimi.
Vakaro kulminacija – ugnies misterija
Vakarinė renginio dalis buvo skirta folklorui, apeigoms ir ugniai. Organizatorių programoje numatyti folkloro ansamblio „Žvangucis“ pasirodymas, vaidilės Evelinos Gongapševaitės vedama ugnies įžiebimo apeiga ir ugnies misterija Nemuno bei Alytupio santakoje.
Į misterijos programą įtraukti Jarmalavičių šeimos ansamblis, Alytaus jaunimo centro vokalinė studija „Vaja“ ir šokių studija „Aušrinė“. Šiaudinių skulptūrų įžiebimas patikėtas lankininkų klubui „Žaliasis lankas“, o vakaro pabaigai numatytas bendras pasidainavimų ratas su E. Gongapševaite.
Liepsnojančios šiaudinės skulptūros tapo ryškiu šventės akcentu. Ugnis simboliškai sujungė praeitį ir dabartį, priminė metų virsmą, bendrystę bei atsakomybę saugoti tai, ką paveldėjome.
Saulės mūšį primenanti diena
Baltų vienybės diena kasmet minima rugsėjo 22-ąją, prisimenant 1236 metais įvykusį Saulės mūšį. Jame žemaičiai ir žiemgaliai sutriuškino Kalavijuočių ordiną. 2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai šią datą paskelbė Baltų vienybės diena. 2026-aisiais nuo istorinės pergalės sukako 790 metų.
Ši diena primena ne tik vieną istorinę pergalę. Ji kalba apie lietuvių ir latvių kultūrinį artumą, bendrą baltų paveldą bei tradicijas, kurios išlieka gyvos tol, kol jas pažįstame, puoselėjame ir perduodame kitiems.
Renginį organizavo Alytaus kraštotyros muziejus, partneris – Alytaus kultūros centras. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė.
„Dainavos žodis“ informacija. Parengta pagal Alytaus kraštotyros muziejaus renginio programą, pateiktą renginio medžiagą ir Lietuvos Respublikos Seimo informaciją.
Aušros Kalėdaitės-Račkauskės ir Živilės Merkininkės nuotr.
Daugiau renginio fotografijų – Aušros Kalėdaitės-Račkauskės ir Živilės Merkininkės nuotraukų rinkinyje „WeTransfer“ (laikina nuoroda).
