Kapčiamiesčio apylinkių miškai ir smėlingos upių pakrantės saugo daugybę skirtingų istorijos laikotarpių pėdsakų – nuo akmens amžiaus gyvenviečių iki senųjų kaimų kapinaičių, pasaulinių karų liudijimų ir Lietuvos partizanų kovų vietų. Nors dalis šio krašto istorinio palikimo jau žinoma archeologams ir paveldosaugininkams, nemažai objektų iki šiol nėra išsamiai ištirti ar įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Diskusijos dėl Kapčiamiesčio apylinkėse planuojamo karinio poligono paskatino atidžiau pažvelgti ir į šios teritorijos kultūrinį bei istorinį paveldą. Mokslininkai ir vietos bendruomenės atstovai kelia klausimą, kaip planuojant krašto apsaugai svarbią infrastruktūrą būtų galima kartu užtikrinti vertingų istorijos liudijimų išsaugojimą ateities kartoms.
Archeologų atradimai atskleidė seniausią krašto istoriją
Kapčiamiesčio regionas ilgą laiką buvo palyginti mažai tyrinėtas Lietuvos archeologų. Daugiau žinių apie šios teritorijos priešistorę suteikė 2000–2001 metais atlikti archeologiniai žvalgymai, kuriems vadovavo mokslininkai dr. Gintautas Zabiela ir dr. Vygandas Juodagalvis.
Demarkuojant Lietuvos ir Baltarusijos valstybinę sieną, Nemuno, Baltosios Ančios, Igaros ir Maros upių terasose buvo aptikta net 30 naujų akmens amžiaus radimviečių bei senovės gyvenviečių. Jos datuojamos laikotarpiu nuo vėlyvojo paleolito iki neolito pabaigos.
Viena reikšmingiausių – Kapčiamiesčio senovės gyvenvietė, esanti vadinamajame Pinčiaragyje, ties Baltosios Ančios vingiu. Šią vietą dar 1970 metais aptiko archeologas R. Olišauskas, vėliau ją tyrinėjo doc. dr. Egidijus Šatavičius.
Čia rasti svidrinės kultūros strėlių antgaliai liudija, kad žmonės šiose apylinkėse gyveno dar IX tūkstantmetyje prieš Kristų. Tai vieni ankstyviausių Pietų Lietuvos apgyvendinimo pėdsakų.
Tačiau archeologų pažinimas apie šį kraštą vis dar fragmentiškas. Didelė dalis teritorijos, kurioje numatomas karinis poligonas, iki šiol nebuvo sistemingai tyrinėta. Todėl neatmetama galimybė, kad joje gali būti ir daugiau archeologiškai vertingų vietų.
Tokias prielaidas sustiprina ir kaimyninės Lenkijos pasienio teritorijoje užfiksuota apie 50 archeologinių radimviečių. Jos leidžia manyti, kad panašių istorinių pėdsakų gali būti aptikta ir Lietuvos pusėje.
Senkapiai ir karių kapavietės – skirtingų epochų liudininkai
Kapčiamiesčio apylinkėse išlikę ne tik priešistorės, bet ir gerokai vėlesnių laikotarpių liudijimų.
Planuojamo poligono teritorijoje ir jos prieigose žinomi XVI–XVIII amžių Menciškės, Macevičių ir Volskų kaimų senkapiai. Dalis šių laidojimo vietų praeityje nukentėjo nuo vėjo erozijos ir nelegalių kasinėjimų. Tačiau jų ribos ir istorinė vertė dar nėra iki galo nustatytos, todėl archeologiniai tyrimai galėtų suteikti daugiau žinių apie kadaise čia gyvenusias bendruomenes.
Atskiras istorinio paveldo sluoksnis – Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikotarpio kapavietės.
Turimais duomenimis, teritorijoje identifikuotos kelios masinės ir daugiau kaip dešimt pavienių kapaviečių. Tik viena iš minimų masinių kapaviečių – Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta – yra registruota kaip kultūros paveldo objektas.
Šias vietas kartu su vietos bendruomenės atstovais apžiūrėjo archeologas Linas Kvizikevičius. Duomenys apie kapavietes perduoti atsakingoms Lietuvos institucijoms.
Teritorijose, kuriose numatomas intensyvesnis karinės technikos judėjimas, taip pat yra Pirmojo pasaulinio karo Vokietijos imperijos karių kapai (unikalus kodas 33720). Jų būklei įtakos gali turėti tiek natūralūs erozijos procesai, tiek būsimi žemės paviršiaus pokyčiai, todėl svarbu iš anksto įvertinti šių objektų apsaugos poreikius.
Ypatingą vietą krašto istorijoje užima Maros upės apylinkės. Už Ivoškų kaimo yra išlikęs buvęs NKVD pasienio postas, šalia jo – sovietų karių kapai ir sovietmečiu pastatytas monumentas.
Ši vietovė mena 1941 metų birželio 22-osios įvykius, kai Vokietijos kariuomenė pradėjo puolimą prieš Sovietų Sąjungą. Čia išlikę istoriniai ženklai primena sudėtingą dviejų totalitarinių režimų susidūrimo laikotarpį.
Netoliese, planuojamo poligono teritorijoje, yra dar viena sovietų pasieniečių masinė kapavietė su to meto ideologiją atspindinčiu paminklu. Kitoje Maros upės pusėje, jau Lenkijos teritorijoje esančiame Stanowisko kaime, taip pat išlikę Antrojo pasaulinio karo pėdsakų.
Šie objektai vertingi pirmiausia kaip istorijos pažinimo šaltiniai, padedantys atkurti karo įvykių eigą ir suprasti jų poveikį pasienio krašto žmonėms.
Ivoškų ir Stalų kaimų apylinkėse intensyvūs karo veiksmai vyko ir Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, Vokietijos kariuomenei traukiantis.
Kuodžių kaime yra išlikusi buvusios vokiečių karo ligoninės kapavietė, o Stalų kaime – vokiečių karių kapas. Vietos gyventojų turimais duomenimis, planuojamo poligono mokymo teritorijoje gali būti ir daugiau vokiečių karių palaidojimo vietų, kurios iki šiol nėra išsamiai ištirtos ar įregistruotos.
Jančiulių kapinės kelia naujų klausimų
Dar viena įdomi istorijos mįslė – prie planuojamo poligono ribos esančios Jančiulių kaimo senosios XIX amžiaus kapinės.
Pasak vietos gyventojų iš kartos į kartą perduodamų pasakojimų, jose gali būti palaidoti Napoleono kariuomenės prancūzų kariai.
Šią vietą apžiūrėjęs archeologas atkreipė dėmesį į neįprastą kapinių reljefą. Čia supiltas didelis žemės kauburys, savo forma primenantis pilkapį. Todėl keliama prielaida, kad tai galėtų būti ne vien įprastos kaimo kapinės, bet ir senesnė ar masinio laidojimo vieta.
Kol neatlikti išsamesni archeologiniai tyrimai, šie pasakojimai ir prielaidos lieka nepatvirtinti. Vis dėlto jie atskleidžia, kiek daug dar nežinomų istorijos puslapių gali saugoti Kapčiamiesčio žemė.
Partizanų atminimas ir vietos žmonių puoselėjamos šventvietės
Kapčiamiesčio krašto istorinis paveldas neatsiejamas ir nuo Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai.
Macevičių kaime išlikęs Lietuvos partizanų bunkeris su memorialu čia žuvusiems laisvės gynėjams. Tai svarbus pokario rezistencijos istorijos liudijimas.
Netoli Jančiulių kaimo, miške, yra Kryžių kalnelis, o apylinkėse galima aptikti ir Marijos statulėlių. Šios vietos gyventojams svarbios ne tik kaip istoriniai ar religiniai objektai. Jos atspindi iš kartos į kartą perduodamą krašto atmintį, žmonių tikėjimą ir tradicijas.
Pasak paveldo išsaugojimu besirūpinančių bendruomenės atstovų, dalis tokių objektų nėra oficialiai inventorizuoti, tačiau jų reikšmė vietos žmonėms dėl to nesumažėja.
Miškuose aptikta daugiau kaip 1200 senosios pramonės pėdsakų
Vienas įdomiausių pastaruoju metu išryškėjusių Kapčiamiesčio krašto istorijos sluoksnių – senosios miško pramonės paveldas.
Atlikus LiDAR – lazerinio žemės paviršiaus skenavimo – duomenų analizę, planuojamo poligono teritorijoje identifikuota daugiau kaip 1200 galimų medžio anglies ir potašo gamybos bei deguto varymo vietų.
Tai vadinamieji sampilai, siejami su XV–XIX amžių miško pramone.
Pasak šį paveldą tyrinėjančių specialistų, Kapčiamiesčio apylinkėse aptikta viena didžiausių tokio pobūdžio objektų sankaupų Lietuvoje. Kita panaši, tačiau kiek mažesnė, yra Rūdninkų karinio poligono teritorijoje. Dalis ten esančių objektų jau apardyta.
Šie senosios ūkinės veiklos pėdsakai gali suteikti vertingų žinių apie medžio anglies gamybą, deguto varymą, potašo naudojimą ir juodosios metalurgijos raidą Pietų Lietuvoje.
Nors paviršiuje tokie objektai dažnai atrodo tik kaip nedideli žemės kauburėliai, archeologams jie gali atskleisti daug informacijos apie kadaise čia vykusią gamybinę veiklą.
Bendruomenės pateiktais duomenimis, didelė sampilų koncentracija nustatyta teritorijoje, kurioje Krašto apsaugos ministerija numato įrengti sunkiosios ginkluotės šaudyklą.
Todėl paveldo specialistai siūlo šias vietas išsamiau įvertinti ir nustatyti, kuriems objektams būtini papildomi tyrimai ar specialios apsaugos priemonės.
Šimtamečiai medžiai – ir gamtos, ir istorijos paveldas
Kapčiamiesčio apylinkėse gausu ne tik archeologinių, bet ir vertingų gamtos objektų, kurie taip pat susiję su krašto istorija bei vietos žmonių tradicijomis.
Asociacija „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ 2026 metų rugpjūčio 14–26 dienomis pateikė devynis oficialius siūlymus Lazdijų rajono savivaldybei, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai ir Kultūros paveldo departamentui.
Jais prašoma išskirtinius medžius paskelbti saugomais gamtos paveldo objektais.
Tarp bendruomenės išskirtų gamtos vertybių – šimtamečiai ąžuolai, pušys, liepos, retas kurilinis maumedis ir įspūdingas juodalksnis.
Ypatingo dėmesio sulaukė Stalų kaime augantis maždaug 600 metų senumo ąžuolas, kurio kamieno apimtis siekia 453 centimetrus. Greta jo 2010 metais pastatyta koplytėlė. Ši vieta gyventojams svarbi ir kaip dvasinės bei kultūrinės atminties ženklas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 2026 metų rugpjūčio 20 dienos raštu patvirtino, kad Stalų kaimo ąžuolas, taip pat Macevičių kaime auganti pušis ir maumedis galimai atitinka valstybės saugomiems gamtos paveldo objektams keliamus kiekybinius parametrus.
Tačiau tam, kad šie medžiai būtų pripažinti saugomais objektais, reikalingas papildomas vertinimas.
Lazdijų rajono savivaldybė atsakyme bendruomenei nurodė, kad pateiktų pirminių duomenų nepakanka ir būtina papildyti teisės aktų reikalavimus atitinkanti medžiaga. Taip pat atkreiptas dėmesys į teritorijoje taikomą specialųjį teisinį režimą ir poreikį sprendimus derinti su poligono projektą įgyvendinančiomis institucijomis.
Bendruomenės atstovų nuomone, papildomų tyrimų ir ekspertinių vertinimų organizavimas gali tapti nemaža finansine našta. Vis dėlto jie tikisi, kad bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis pavyks rasti galimybių vertingiausius medžius išsaugoti.
Paveldo apsauga ir valstybės gynyba – kaip suderinti abu tikslus?
Kapčiamiesčio apylinkėse planuojamas karinis poligonas yra valstybės gynybos infrastruktūros stiprinimo dalis. Kartu teritorijos istorinis ir archeologinis potencialas kelia klausimų, kuriuos, pasak paveldo specialistų, svarbu išspręsti dar iki intensyvių infrastruktūros įrengimo darbų.
Mokslininkai ir tarptautinių paveldosaugos organizacijų atstovai atkreipia dėmesį, kad archeologinių objektų išsaugojimas turėtų būti integruotas į teritorijos planavimo procesus.
Diskusijų sulaukė ir archeologinių tyrimų reglamentavimo pokyčiai. ICOMOS atstovai atkreipė dėmesį į Paveldo tvarkybos reglamento 7.8 punkte numatytą išimtį, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos tikslams skirtomis teritorijomis.
Jų vertinimu, galimybė tam tikrais atvejais netaikyti archeologinių tyrimų ar žvalgymų reikalavimų gali apsunkinti dar nenustatytų kultūros vertybių apsaugą. Taip pat keliami klausimai dėl tokio reglamentavimo suderinamumo su Europos archeologinio paveldo apsaugos, vadinamosios Valetos, konvencijos principais ir tarptautinėmis archeologinio paveldo apsaugos rekomendacijomis.
Specialistai primena, kad smėlingose Kapčiamiesčio apylinkių vietovėse archeologiniai sluoksniai gali būti labai arti žemės paviršiaus. Dėl to intensyvūs žemės darbai ar sunkiosios technikos judėjimas kai kuriems objektams galėtų turėti neigiamą poveikį.
Šias rizikas, jų nuomone, būtų galima sumažinti laiku atlikus tyrimus ir atitinkamai suplanuojant darbus.
Bendruomenė kreipėsi į Lietuvos ir tarptautines institucijas
Asociacija „Kapčiamiesčio bendruomenės giria“ pastaraisiais mėnesiais ėmėsi iniciatyvos atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į krašto paveldą.
2026 metų birželio 8 dieną asociacija raštu Nr. 31 kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką, prašydama nepradėti poligono inžinerinių darbų, kol nebus atlikti nepriklausomi archeologiniai tyrimai.
Kartu buvo informuota apie kreipimąsi į UNESCO ir ICOMOS Tarptautinį sekretoriatą bei rengiamą peticiją Europos Komisijai. Asociacijos teigimu, atsakymo iš Seimo Kultūros komiteto pirmininko iki šiol nesulaukta.
Rugsėjo 7 dieną asociacija raštu Nr. 36 kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama įvertinti galimybes taikyti laikinąją apsaugą planuojamo poligono teritorijoje esančioms neregistruotoms kultūros vertybėms.
Rašto kopijos buvo pateiktos Aplinkos, Kultūros ir Krašto apsaugos ministerijoms, Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Lietuvos nacionalinei UNESCO komisijai ir ICOMOS Lietuva.
Prie kreipimosi pridėta daugiau kaip 1200 koordinačių su LiDAR duomenimis apie senosios miško pramonės sampilus Kapčiamiesčio apylinkėse. Taip pat pateikti analogiškų XV–XIX amžių objektų Rūdninkų karinio poligono teritorijoje duomenys, archeologinių tyrimų ataskaitos ir tarptautinių ekspertų rekomendacijos.
Asociacija siūlo inicijuoti vertingiausių objektų vertinimą, atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus ir užtikrinti specialistų priežiūrą infrastruktūros įrengimo metu.
Kreipimuose pabrėžiama, kad siekiama ne supriešinti krašto apsaugos ir paveldosaugos interesus, o rasti sprendimus, kurie leistų suderinti abu valstybei svarbius tikslus.
Istorijos pažinimui dar yra daug erdvės
Paveldo specialistų ir vietos bendruomenės atstovų siūlymai pirmiausia susiję su išsamesniais archeologiniais žvalgymais ir vertingiausių vietų nustatymu.
Jų nuomone, atlikus tyrimus būtų galima tiksliau suplanuoti būsimos karinės infrastruktūros išdėstymą, o kai kuriais atvejais numatyti sprendimus, leidžiančius išvengti tiesioginio poveikio kultūros paveldo objektams.
Ten, kur žemės darbų išvengti neįmanoma, siūloma užtikrinti kvalifikuotų archeologų ir paveldosaugos specialistų priežiūrą.
Tarptautinio archeologinio paveldo valdymo komiteto (ICAHM) prezidentas Johnas Petersonas savo laiške taip pat išreiškė pasirengimą suteikti ekspertinę ir finansinę pagalbą vertinant bei saugant Kapčiamiesčio kultūros paveldą.
Toks tarptautinis dėmesys rodo, kad krašto istorinis palikimas gali būti įdomus ne vien vietos gyventojams ar Lietuvos mokslininkams.
Kapčiamiesčio apylinkės iki šiol nėra iki galo atskleidusios savo istorinių paslapčių. Senovės gyvenvietės, neįprastos kapavietės, miškuose išlikę senosios pramonės pėdsakai ir karo istorijos liudijimai sudaro savitą, dar nepakankamai pažintą šio krašto paveldą.
Planuojami teritorijos pokyčiai gali tapti paskata šias vertybes išsamiau tyrinėti, dokumentuoti ir tinkamai įvertinti. Tam reikalingas archeologų, paveldosaugininkų, krašto apsaugos institucijų ir vietos bendruomenės bendradarbiavimas.
Juk valstybės saugumas ir istorinės atminties išsaugojimas nėra vienas kitam prieštaraujantys tikslai. Abu jie svarbūs šalies ateičiai. O Kapčiamiesčio žemėje dar slypi daug istorijų, kurias verta išgirsti, kol jos neprarastos.
Kapčiamiesčio bendruomenės giria
Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su straipsnio autorių nuomone.
