Danielius Jakubavičius
Mano ilgai gvildenta idėja apkeliauti aplink Lietuvą pasieniu įgyvendinta! Keturių narių komanda (aš, Jūratė, Alė ir Ramunė) paskutinėmis gegužės mėnesio dienomis automobiliu išsileido į keturių dienų kelionę Druskininkai–Druskininkai Lietuvos pasieniu pagal laikrodžio rodyklę. Oras buvo permainingas: tai lijo, tai kaitino saulutė, bet kai entuziazmas ir tikslas buvo iš anksto užtaisyti tik geriausiais pozityvumo šoviniais, niekas negalėjo nepatikti ir subjurti.
Pirmą dieną aplankyta Leipalingis, Kapčiamiestis, Gazdų vandens malūnas, Akmenynai, Pavištytis, Vištytis. Ir nors daugelyje jau būta ir viskas matyta, tačiau iš naujo prisiliesti prie senos ir sunkios mūsų krašto istorijos buvo be galo miela ir gera.
Pirmoji diena (na kaip ir visos kitos) iki pat Šilutės buvo iššūkis ir man kaip vairuotojui. Teko atidžiai žiūrėti, kad neišklydus iš maršruto, stabtelėjus greitai fotografuoti ir čia pat visa tai skelbti „Facebook“ tinkle.
Pernakvojus viešbutyje, kitą rytą iškart vykome į Rusnę, ten, kur 2018-aisiais man pačiam kranu teko statyti garsiąją estakadą! Tradiciškai neapsieita ir be susitikimo su šauniąja seniūne Dalia Drobniene. Netrukus kelionėje ir Palangos tiltas, Būtingė, kur, atsisveikinus su jūra, teko sukti Latvijos pasieniu miško keliukais pro Laukžemės, Lenkimų kaimus. Smagu buvo pasikalbėti su vietos žmonėmis, pasiklausti, kaip jie gyvena atokiuose kraštuose. Žinot, jie stebėjosi ir sveikino mūsų idėją, ne vienas svajoja atvykti ir į Dzūkiją, pamatyti Alytaus Baltosios Rožės tiltą, Butrimonių fontaną, Trakus…
Skuodo rajone nustebino Apuolės piliakalnis, Mažeikiuose Eifelio statinys. Žagarė kaip visada marga ir daug visko turi: seną malūną, drožinius kiemukuose ir ypač puodais apkaltą pirkią, kurios ten nuvykus neaplankyti būtų didžiausia nuodėmė. Antra diena baigėsi Joniškyje, puikiame viešbutuke, centre, prie pat puikios bažnyčios.
Trečia diena tęsėsi per įspūdingas Biržų ir Rokiškio rajonų vietoves. Čia užtrukome ilgiausiai, nes tiek daug įspūdingų vietų traukė: Širvėnos ežero tiltas, Kirkilų apžvalgos bokštas… Toliau pasieniu laukais ir miškais iki pat Stelmužės ąžuolo, kuris, deja, jau susenęs, atrodytų, tarytum mūsų amžiai jau kaip ir susivienodino…
Kelionėje iki Turmanto ir Tilžės kaimelio už Drūkšių ežero maloniai stebino išradingi sodybų puošybos ornamentai, vietos bažnytėlės.
Didžiausia problema iškilo dėl nakvynės Ignalinos krašte. Teko keisti maršrutą ir tuoj pat, susiradus prieglobstį, vykti į surastą vilą. Komentaruose net teko pamatyti šmaikščių replikų, kad galima nemokamai apsigyventi Ignalinos rajono Didžiasalio miestelyje, ten gi pilna paliktų ir apleistų butų. Tačiau neatsisakėme Didžiasalio ir Adutiškio kilpos, ketvirtą dieną prie jų grįžome! Ir tikrai įspūdis ten – neišdildomas! Sena ir nauja – viskas šalia! Renovuoti darželis, stadionas, ambulatorija, o šalia tai gyvenami, ar išvis negyvenami daugiabučiai. Adutiškyje – nepatikėsite, kaip sakė pasienietis, didžiausias traukos centras yra privatūs senelių namai! Juose gyvena daugybė Lietuvos pasiturinčių vaikų tėvų, jie lankomi, ir kažkaip šitas kraštas tokiu būdu po truputį keliasi.
Vėliau, pasukus Vilniaus rajono klystkeliais, Lavoriškėse ir Kenoje teko įsipainioti į ilgą motociklininkų brigadą. Kuriuos vos nufotografavęs, sulaukiau jų komentaro, kad ir jie keliauja aplink Lietuvą beveik tokiu pačiu maršrutu. Likome labai nustebinti, kad viešoje erdvėje vieni kitus taip greitai matome ir sveikiname.
Kelionėje iki pat Šalčininkų rajone esančio Dieveniškių „apendicito“ netrūko gražių vaizdų, mat daugelyje lenkiškų bažnyčių vyko Pirmosios Komunijos šventės.
Pabaigoje teko sukti pro Kalesninkus, Rudnią, Lynežerį, net mirusį Piesčių kaimą!
Ir nors buvome pavargę, tačiau užsibrėžtą tikslą sugrįžti pasieniu ir ratą uždaryti ties Druskininkais – įvykdėme! Nuvažiavome 1650 kilometrų.
Po tokios iškylos sulaukiu nemažai besidominčių šiuo maršrutu, žiūrėkit, ar tik neteks dar kada ir kokiu gidu pabūti. Juokauju… O pabaigai noriu pridurti, kad netiesa, jog pervažiuoti per Lietuvą yra vienas juokas. Pabandykite ir tada tikrai sužinosite, kokia mūsų šalis yra didelė ir su kokiu turtingu bagažu. Nenuvertinkime to, ką turime brangiausio!