Dainavos žodis

Matas Maldeikis ir istoriniai faktai, kurių nemoko mokyklose

Pasaulio pabaigos istorija“ – pavadinimas, šių dienų kontekste skambantis pakankamai grėsmingai, bet, pripažinkime, kartu ir intriguojančiai. Knygos autorius Matas Maldeikis pripažįsta, kad pirminis tikslas ir buvo būtent toks – išprovokuoti bei sudominti, bet taip pat skaitytojui aiškiai parodyti apie ką bus šis jo kūrinys. Kai mus supa toks didžiulis srautas įvairiausių naujienų, o pasaulyje atsiranda vis daugiau „triukšmo“ ir chaoso – M. Maldeikis savo debiutinėje knygoje sudėlioja viską į lentynėles, kad perskaičius būtų lengviau suvokti, kaip mes atsidūrėme ten, kur esame, ir kaip susiklostė, jog pasaulis šiuo metu yra toks, koks yra.

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos dabartiniam pasaulio santvarkos sukūrimui verta žinoti dvi svarbias pavardes: tai britams atstovavęs John Maynard Keynes ir amerikiečių paskirtas derybininkas Harry Dexter White, kurie besibaigiant II pasauliniam karui pateikė penkis svarbiausius punktus, kurie padėjo pamatus šiuolaikinei demokratijai. Jie abu turėjo sugalvoti kažką, kad europiečiai pagaliau nustotų kariauti tarpusavyje ir atsisakytų imperinių ambicijų. „Kitas žmogus yra H. D. White, va šitas bičas. Jis atstovauja Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Įdomu tai, kad jis yra litvakas. Na, aš litvakus laikau lietuviais, reiškia, pasaulį, kuriame mes gyvename iš esmės sukūrė lietuvis. Nei daugiau, nei mažiau. Mes esam kažkokia tauta, kuri yra nepakeičiama ir kažkas su mumis yra…Tikrai, kažkokį grūdą mes turim.“ Vėliau autorius pristatė reikšmingas istorines datas, kurios, jo manymu, žymi esminius tektoninius lūžius siekiant, kad daugiau Europoje nekiltų naujų karų.

Po knygos pristatymo išsivystė gana audringa diskusija: nuo politikų populizmo ir debatų kultūros nebuvimo iki lietuviškos žiniasklaidos, kuri turėtų imtis reikšmingesnio vaidmens šių dienų demokratijoje, nes dabar, pasak Mato, politikai patys nežino savo nežinojimo ribų. Ką tai reiškia? „Turi keistis žurnalistika, ta prasme, kad kai aš, kaip politikas, ateinu pas žurnalistą – aš bijočiau nusišnekėti, suklysti, nežinoti.“ Akcentuojama, kad dažnai trūksta to gilesnio, tiriamojo žvilgsnio, o viskas gražiai užglaistoma skambiomis ir aptakiomis frazėmis, kurios patinka rinkėjams. Politika nėra vadyba. Politika yra diskusija ir geriausio (būtent tuo metu) sprendimo paieška.

Nuoširdžiai dėkojame svečiui ne tik už patraukliai pateiktą knygą, bet ir už istorijos bei geopolitikos paskaitą – buvo įdomu, naudinga, reikalinga, norint sužinoti atsakymus į kai kuriuos kirbančius klausimus.

Nuotr. Ilonos Krupavičienės

Indrė Navickė

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: