Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
Žemdirbiai deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus šiemet galės ilgiau – iki birželio 23 d. Iki šios dienos pateiktoms ar koreguotoms paraiškoms išmokos suma nebus mažinama.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, atsižvelgęs į tai, kad dėl pavasarinės šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje Lietuvos paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, ir įvertinęs, kad dėl to sulėtėjo deklaravimo tempas, smarkiai išaugo savivaldybių specialistų, padedančių ūkininkams deklaruoti žemės ūkio naudmenas, darbo krūvis deklaravimo laikotarpio pabaigoje, priėmė sprendimą netaikyti išmokų mažinimo, numatyto pareiškėjams, kurie paraiškas pateiks ar koreguos pavėluotai, t. y. iki 2025 m. birželio 23 d.
Šiuo metu yra patvirtinta 82,20 proc. paraiškų (92 858 paraiškos) nuo 2024 m. paraiškų (tuomet tokiu pat metu buvo patvirtinta 112 960 paraiškų). Deklaruotas 2 041 778,41 ha plotas (praeitais metais tokiu pat metu – 2 914 264,21 ha).
Anksčiau buvo numatyta, kad deklaruoti pasėlius reikia iki birželio 13 d. Paraiškos būtų priimamos ir nuo birželio 14 d. iki birželio 23 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokos suma būtų mažinama 1 proc.
Seimas priėmė statybas paspartinsiančias pataisas
Antradienį Seimas priėmė grupės Seimo narių pasiūlytas Statybos įstatymo pataisas, leisiančias nuo kitų metų sausio 1 d. pagreitinti statybų procesus.
Pataisose patikslinti atvejai, kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), keičiant pastatų paskirtį. Jį reikės gauti, kai keičiasi pastatų ar patalpų paskirties grupė arba kai keičiasi inžinerinio statinio grupė. Kitais atvejais šio dokumento nereikės. Pavyzdžiui, keičiant iš viešbučio į bendro gyvenimo namų paskirtį, SLD bus neprivalomas.
Taip pat numatyta, kad techninis darbo projektas gali būti pateikiamas dalimis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Statybvietėje bus galima vykdyti tik tuos statybos darbus, kuriems vykdyti parengta techninio darbo projekto dalis ir kai atlikta šios dalies ekspertizė (kai ji privaloma pagal Statybos įstatymo nuostatas). Šie dokumentai turės būti pateikti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su pranešimu apie statybos pradžią. Pataisos leis anksčiau pradėti statybvietės paruošiamuosius ar pamatų įrengimo darbus.
Reikės pateikti susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų savininkų, valdytojų ar naudotojų išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus tik tais atvejais, kai SLD yra privalomas. Iki šiol tokia išvada buvo reikalinga ir tiems statiniams, kuriems nereikėjo SLD.
Pataisose patikslinta tvarka, kuomet savivaldybės meras privalės informuoti visuomenę apie numatomą svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Ši tvarka negalios, kai statiniai projektuojami Lietuvos teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe, kurie nepriskirti savivaldybių administracinėms teritorijoms. Taip pat šios nuostatos nebus taikomos, kai projektuojami vieno ir dviejų butų gyvenamieji namai ir jų priklausiniai arba kai projektuojami nesudėtingi statiniai.
Pakoreguotos ir Statybos įstatymo nuostatos, kad maitinimo veikla gali būti vykdoma ir kitų paskirčių pastatuose ar patalpų dalyse, tačiau tik tam tikromis sąlygomis.
Startuoja Lietuvą pasaulyje garsinanti turizmo iniciatyva #LithuaniaTravel
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) ir „Keliauk Lietuvoje“ iniciatyva startuoja turizmo žaidimas socialiniuose tinkluose #LithuaniaTravel. Juo siekiama kuo plačiau pasaulyje paskleisti žinutę apie mūsų šalį ir pakviesti atvykti bei aplankyti Lietuvą. Nugalėtojų lauks 2 dienų trukmės kelionės po Lietuvos etnografinius regionus.
„Siekdami pritraukti daugiau turistų į Lietuvą, didinti mūsų šalies žinomumą tarptautiniu lygmeniu ir puoselėti vietinį turizmą, vykdome rinkodaros kampanijas, tokias kaip #LithuaniaTravel. Kviečiame prie to prisidėti visus, keliaujančius po Lietuvą ir fotografuoti tai, kas labiausiai įsiminė, kviesti draugus atrasti ne tik naujas patirtis, bet ir tapti turizmo ambasadoriais bei prisidėti prie atvykstamojo turizmo Lietuvoje didinimo“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė.
Dalyvauti #LithuaniaTravel žaidime gali visi: Lietuvos gyventojai, lietuviškų šaknų turintys asmenys ir šiuo metu užsienyje gyvenantys tiek lietuviai, tiek ir kitų valstybių piliečiai. Tereikia įkelti nuotraukų su Lietuvos vaizdais į socialinius tinklus „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, jas pažymėti #LithuaniaTravel ir dalintis su savo sekėjais.
Žaidimas vyks iki š. m. rugsėjo 25 d. Burtų keliu bus išrinkti 3 laimingieji, kuriems rugsėjo 27-ąją – Pasaulinę turizmo dieną – bus įteikti prizai.
Nugalėtojams atiteks kelionės paketas, kuris apims nors vieną Lietuvos etnografinį regioną, nors du gamtos, kultūros, sveikatinimo, gastro ar šeimų turizmo produktus ir vieną nakvynę dviem ne žemesnės nei 3 žvaigždučių kategorijos viešbutyje arba dvi nakvynes „4 gandrų“ kaimo turizmo sodyboje.
Be to, Lietuvos turizmo informaciniai centrai įsteigs prizų tiems, kurie įkels daugiausiai nuotraukų iš jų pristatomos turistinės vietovės.
Pirmoji iniciatyva #LithuaniaCo-create organizuota pernai. Per 2024 m. birželio–rugsėjo mėnesius žaidimo dalyvių įrašai pasiekė beveik 2 mln. socialinių tinklų vartotojų, iš kurių daugiau nei 1,5 tūkst. kūrė žinutes apie Lietuvą ir kvietė atvykti į mūsų šalį.
Seimas po svarstymo pritarė siūlymui sistemiškai stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainas
Seimas po svarstymo pritarė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siūloma įvesti būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos sistemą.
Įstatyme būtų įtvirtinta, kad ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su Valstybės duomenų agentūra, tvirtintų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos tvarkos aprašą ir būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą.
Valstybės duomenų agentūra savo generalinio direktoriaus nustatyta tvarka pagal vartotojų kainų statistinį tyrimą kas mėnesį rengtų ir Oficialiosios statistikos portale skelbtų statistinę informaciją apie būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius.
Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) analizuotų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčių priežastis, remdamasis Valstybės duomenų agentūros rengiama ir Oficialiosios statistikos portale skelbiama statistine informacija, teiktų išvadas Vyriausybei dėl kainų stabilumo užtikrinimo.
Būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis būtų laikomos minimaliems namų ūkio maisto ir ne maisto prekių bei paslaugų vartojimo poreikiams tenkinti skirtos prekės ir paslaugos, nurodytos ekonomikos ir inovacijų ministro tvirtinamame būtiniausių prekių ir paslaugų sąraše, suderintame su Valstybės duomenų agentūra.
„Naujos nuostatos leistų ne tiktai tiksliau planuoti ir suprasti, kaip keičiasi gyventojų galimybės įsigyti būtiniausias prekes ar paslaugas, bet ir taikliau leistų formuoti socialines politikas ir geriau apsaugoti vartotojus. Be abejo, tai leistų įvertinti ir atskirų mokestinių lengvatų poveikį kainoms“, – pritarti projektui ragino pataisų iniciatorė Seimo narė Jekaterina Rojaka.
Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projektui po svarstymo pritarė 99, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 12 Seimo narių.
Meteorologai žada šiltą birželį: kaip tai paveiks elektros sąskaitas?
Meteorologai prognozuoja, kad šiemet birželis ir vėl bus šiltesnis už vidurkį. Nors saulės spindulių išsiilgę gyventojai galės džiaugtis vasariškomis dienomis, šilti orai taip pat gali išauginti elektros kainas. „Elektrum Lietuva“ produktų ir rinkodaros departamento vadovas Mantas Kavaliauskas sako, kad šią vasarą elektros kainų kreivė gali kilti ir dėl kitų veiksnių, todėl vartotojams, siekiantiems išvengti neplanuotai išaugusių elektros sąskaitų, rekomenduoja būti atidiems.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) meteorologas Gytis Valaika prognozuoja, kad šių metų birželis ir vėl bus šiltesnis nei daugiametis vidurkis.
„Šiuo metu skaičiuojama, jog birželis bus iki 1 laipsnio šiltesnis nei įprastai, o kritulių kiekis turėtų atitikti daugiametę normą. Tai reiškia, kad nors bendrai šalies drėgmės kiekis bus sumažėjęs, kai kurios vietovės, ypač pietvakariai, gali patirti drėgmės stygių“, – sako G. Valaika.
Per pastarąjį dešimtmetį stebimos klimato kaitos tendencijos rodo, kad birželio mėnuo tampa vis šiltesnis. Meteorologas pabrėžia, kad vidutinė birželio mėnesio temperatūra per 2015–2024 metus siekė 17,4 laipsnių šilumą – tai yra 1,5 laipsnio daugiau už daugiametę normą.
„Stebint metinius pokyčius, vis dažniau pasitaiko karštų dienų, kai temperatūra viršija 30 laipsnių karštį, ir tropinių naktų, kai oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių šilumos. Dėl to kyla didesnis poreikis turėti oro kondicionierių ar ventiliatorių, nes naktinis poilsis tampa vis sudėtingesnis,“ – komentuoja meteorologas.
Nors gegužės–liepos laikotarpis yra pats saulėčiausias metuose, saulės spindulių kiekis skirtingais metais gali itin skirtis. Todėl, anot meteorologo, šiemet situaciją prognozuoti yra gana sudėtinga.
„Per pastaruosius penkerius metus saulėtumas birželio mėnesį dažniausiai atitiko normą arba buvo šiek tiek didesnis. Todėl galima tikėtis, kad šiemet saulės spindėjimo trukmė nebus išskirtinė“, – teigia G. Valaika.
Orų sąlygos yra ne tik gyvybiškai svarbios kasdieniam gyvenimui, bet ir tiesiogiai veikia elektros rinką. Elektros kainų dinamiką lemia įvairūs faktoriai, tarp kurių svarbų vaidmenį atlieka saulės ir vėjo energijos gamyba.
„Gegužės mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina biržoje buvo 67,64 Eur už megavatvalandę. Praėjusiais metais birželis buvo dar brangesnis – megavatvalandės kaina siekė 91,64 Eur. Šiemet kainos kol kas panašios, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų,“ – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.
Ekspertas paaiškina, kad elektros kainų svyravimus daugiausia lemia atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba ir elektros vartojimo lygis.
„Jei bus daug saulėtų ir vėjuotų dienų, gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių bus didesnė, o tai mažins kainas. Tačiau jei oro sąlygos bus mažiau palankios, o vartojimas išaugs dėl aktyvesnio kondicionierių ir ventiliatorių naudojimo, kainos gali kilti,“ – aiškina M. Kavaliauskas.
Ekspertas vartotojams, turintiems su birža susietus elektros energijos tiekimo planus, rekomenduoja dažniau stebėti kainas ir atitinkamai planuoti vartojimą – tuo laiku, kai saulės šviesos ar vėjo energijos nepakanka, kainos gali netikėtai šokti aukštyn.
Bendrovės atstovas priduria, kad elektros kainų dinamiką birželį taip pat lems ir techniniai rinkos veiksniai.
„Dėl sumažėjusio pralaidumo per „Estlink 2“ jungtį tarp Estijos ir Suomijos elektros importas į Lietuvą ribojamas. Tai ypač jaučiama dienos pikų metu, kai saulės ir vėjo energijos gamyba mažėja, o paklausa išauga – tokiu atveju kainos gali gerokai šoktelėti,“ – aiškina M. Kavaliauskas.
Visgi ekspertas atkreipia dėmesį, kad didmeninių elektros kainų svyravimai yra aktualūs ne visiems, o tiems vartotojams, kurie turi su birža susietus planus. Todėl ekspertas rekomenduoja reguliariai tikrinti elektros tiekėjų siūlomas kainas, o esant dideliems svyravimas – apsvarstyti galimybę elektros kainą fiksuoti.
„Svarbu žinoti, kad vartotojai bet kada gali keisti elektros tiekimo planą ar tiekėją, jei pasikeitusios kainos ar sąlygos jiems tampa nepalankios. Lankstumas rinkoje leidžia geriau prisitaikyti prie svyruojančių kainų ir rasti optimalų sprendimą savo poreikiams,“ – priduria bendrovės atstovas.
Ministras E. Sabutis: turime užtikrinti geriausias sąlygas oro keleiviams
Liuksemburge vykstančioje Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) taryboje susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kartu su kitais transporto sektoriaus ministrais tariasi dėl geresnių sąlygų oro keleiviams užtikrinimo. Ministras nepritaria siūlymams ilginti skrydžio vėlavimo terminą, nuo kada keleiviai įgautų teisę į kompensaciją ir mažinti kompensacijos dydį.
„Šiame susitarime tarp skirtingų Europos šalių atstovų mums svarbiausia užtikrinti geriausias ir teisingiausias sąlygas oro keleiviams. Siekiame, kad reglamentas būtų aiškus ir suprantamas keleiviams bei gintų jų teises. Tačiau mus neramina, kad norima ilginti skrydžio vėlavimą terminą, kai keleiviai jau gali gauti jiems priklausančią kompensaciją, taip pat siūlymai mažinti ir kompensacijos dydį“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Siūlymą dėl Reglamento atnaujinimo Lietuva vertina teigiamai, kaip daug aiškesnį tiek keleiviui, tiek oro vežėjams, dėl tikslesnio įvairių su kelionių sutrikimais susijusių aspektų reglamentavimo. Tačiau vienas esminių elementų – skrydžio vėlavimo termino, nuo kada keleiviai įgautų teisę į kompensaciją, ilginimas ir kompensacijos dydžio mažinimas, Susisiekimo ministerijos vertinimu, yra reikšmingas žingsnis atgal užtikrinant keleivių teises.
TTE Tarybos sprendimui teikiamas dar 2013 m. Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl aviacijos keleivių teises reglamentuojančio įstatymo peržiūros. Diskusijos dėl šio pasiūlymo užsitęsė Taryboje, ir tik šiemet Lenkija, kaip pirmininkaujanti šalis, atnaujino šio klausimo aptarimą.
Siūlomame Tarybos sprendime kompensacijos už vėlavimus nuo 4 val. ir iki 3500 km skrydžio bus lygios 300 eurų, kompensacijos už vėlavimus nuo 6 val. ir virš 3500 km skrydžio bus lygios 500 eurų. Be to, keleiviui skrydžio atšaukimo atveju ar siekiant pinigų sugrąžinimo, atskiro prašymo išmokėti kompensaciją nereikės teikti, vežėjai turės automatiškai pateikti tokiems atvejams iš anksto užpildytas (prie-filled) formas.
Esminiai sprendimai dėl Tarybos pozicijos šio reglamento klausimu, kurie didins keleivių teises, turėtų skrydžio nukreipimą į kitą oro uostą ar skrydžio laiko pakeitimą prilyginti skrydžio atšaukimui. Užtikrinti bazines keleivio komforto sąlygas, jei skrydis užlaikomas keleiviams esant lėktuve, leis keleiviams patiems pasirinkti alternatyvias kelionės opcijas, maksimaliai aiškiai nustatyti keleivių skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus, didesnį dėmesį skirti ypatingų poreikių turintiems keleiviams.
Ministras ragina leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių automobilių techninių apžiūrų dažnio
Liuksemburge vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pristatė Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos siūlomos Techninių apžiūrų paketo peržiūros. Šiuo pasiūlymu siekiama sugriežtinti transporto priemonių techninės būklės reikalavimus visose ES šalyse, įskaitant prievolę kasmet tikrinti senesnius automobilius. Ministras išreiškė nepritarimą tokiems pokyčiams ir pabrėžė, kad jie būtų pertekliniai transporto priemonių savininkams Lietuvoje.
Labiausiai Lietuva prieštarauja pasiūlymui įvesti privalomą kasmetinę senesnių nei 10 metų automobilių techninę apžiūrą. Šis siūlymas, pasak ministro, kelia didelių abejonių ir reikalauja papildomo vertinimo, nes nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių būtinybę dažninti technines apžiūras. Pasak jo, Lietuvoje vidutinis automobilių amžius yra didžiausias Europoje, todėl būtina atsižvelgti į konkrečių valstybių specifiką ir ragino palikti lankstumą valstybėms.
„Tokia prievolė reikštų didelę administracinę naštą tiek transporto priemonių savininkams, tiek techninės apžiūros centrams. Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei 80 proc. transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų, todėl kasmetinė apžiūra paveiktų apie 1,5 mln. gyventojų, o papildomi administraciniai kaštai per dvejus metus viršytų 38 mln. eurų“, – taryboje argumentus dėstė E. Sabutis.
Ministras E. Sabutis akcentavo, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp saugumo reikalavimų, administracinės naštos ir transporto priemonių savininkų sąnaudų. Be to, Lietuva abejoja dėl lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorijos) išmetamųjų teršalų patikros praėjus tik vieniems metams nuo pirmosios registracijos ir siūlo šią procedūrą atlikti po dvejų metų. Taip pat Lietuva laikosi nuomonės, kad kitoje valstybėje narėje atliktos laikinos techninės apžiūros galiojimas turėtų būti pripažįstamas pagal tos valstybės narės teisės aktuose nustatytą laikotarpį, o ne griežtai šešių mėnesių laikotarpiui, kaip siūlo Komisija.
Ministras paragino kitas ES valstybes nares artėjančiose derybose kritiškai įvertinti EK siūlymus, analizuoti galimą poveikį ir teikti konstruktyvius siūlymus, atsižvelgiant į jų nacionalinį kontekstą.
E. Sabutis ES valstybių narių ministrams akcentavo, kad Lietuva remia subalansuotą požiūrį į transporto sektoriaus reguliavimą, siekiant užtikrinti saugumo, aplinkos apsaugos ir ekonominio efektyvumo pusiausvyrą. Lietuva pritaria griežtesnėms automobilių patikroms keliuose ir vertina pastangas plėsti duomenų mainus tarp valstybių narių, kad būtų lengviau stebėti techninės būklės pokyčius ir užkirsti kelią ridos klastojimui. Be to, Lietuva sveikina tikslą skaitmenizuoti transporto priemonių registracijos ir techninių apžiūrų dokumentus, kas padėtų patogiai juos naudoti kelionėse.
Lietuva iš esmės teigiamai vertina šį paketą. Šioje ES taryboje vyksta tik pirminis apsikeitimas nuomonėmis politiniu lygiu apie šį paketą, pasiūlymai toliau bus svarstomi ekspertų lygiu darbo grupėse.
Balandžio pabaigoje EK pristatytu Techninių apžiūrų paketu siekiama pagerinti kelių eismo saugumą ir aplinkos apsaugą, įvedant griežtesnes technines apžiūras ir papildomus patikrinimus. EK skelbė, kad siūlomi pokyčiai susiję su ES kelių eismo saugumo politikos programoje įtvirtintu tikslu iki 2050 metų. Bendrijos keliuose žuvusių ir sunkiai sužeistų žmonių skaičių sumažinti beveik iki nulio, o iki 2030 metų – 50 procentų.
Asmeninį biudžetą turi pusė, tačiau laikosi tik dešimtadalis gyventojų – apklausa
Finansų ekspertai sutaria, kad asmeninis ar šeimos biudžetas leidžia ne tik aiškiai matyti, kur buvo išleisti pinigai, bet ir padeda taupyti konkretiems tikslams bei mažina impulsyvų išlaidavimą. Vis tik maždaug pusė Lietuvos gyventojų savo biudžeto neplanuoja.
Kaip atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, nors biudžeto planą susidarę turi 49 proc. respondentų, jo kruopščiai laikytis pavyksta vos vienam iš dešimties.
28 proc. gyventojų biudžeto planu vadovaujasi ne visuomet, nes atsiranda neplanuotų poreikių, o dar dešimtadalis planą turi, bet juo vadovaujasi retai.
Beveik penktadalis (19 proc.) respondentų asmeninio ar šeimos biudžeto plano neturi, bet jį turėti norėtų. Likęs trečdalis (32 proc.) prisipažino nei plano turintys, nei apie jį galvojantys.
Kaip sakė tyrimą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška, nors panašūs rezultatai fiksuojami visoje Europos Sąjungoje, visgi Lietuvos gyventojų finansinė drausmė santykinai mažesnė.
„Prieš porą metų atliktos išsamios apklausos metu paaiškėjo, kad savo išlaidas atidžiai seka ir kontroliuoja irgi maždaug pusė, 49 proc., ES piliečių. Tačiau net 21 proc. ES gyventojų teigė turintys ilgalaikius finansinius tikslus ir stengiasi juos įgyvendinti. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip parodė apklausa, nenukrypti nuo finansinių planų pavyksta vos dešimtadaliui“, – pastebi J. Ivaška.
Finansų ekspertai sutaria, kad pagrindiniai asmeninio ar šeimos biudžeto privalumai yra finansinis stabilumas, aiškumas ir galimybė efektyviau kontroliuoti išlaidas.
„Susidarius biudžetą, galima aiškiai matyti, kur, kam ir kiek išleidžiama, tampa akivaizdžiau, kiek lėšų galima skirti būtinoms ar papildomoms išlaidoms. Toks aiškumas ir, žinoma, disciplina maksimaliai sumažina impulsyvaus išlaidavimo riziką ir leidžia gyventi pagal konkrečios situacijos galimybes“, – pasakoja ekspertas.
Pasak jo, kruopščiai planuojant savo pajamas bei išlaidas, tampa lengviau atsidėti pinigų konkretiems tikslams – atostogoms, būsto remontui, vaikų mokslams ar pensijai. Finansų planavimas labai padeda tinkamai kontroliuoti išlaidas ir nusprendus imti būsto ar vartojimo paskolą.
Psichologai savo ruožtu teigia, kad aiškumas dėl šeimos biudžeto ir konkretūs susitarimai dėl pinigų padeda ir santykiams, nes mažina emocinį spaudimą, stresą ir konfliktų šeimoje priežasčių skaičių.
Nusprendus laikytis asmeninio finansinio plano, galima pradėti nuo paprasto lėšų stebėjimo.
„Nereikia stengtis iš karto susidaryti tobulą biudžetą. Iš pradžių mėnesį ar du tiesiog sekite savo finansų srautus – užsirašykite, kiek pinigų gaunate bei kiek ir kur išleidžiate. Pajamas ir išlaidas suskirstykite į kelias aiškias kategorijas, pavyzdžiui – maistas, būstas, transportas, pramogos, taupymas ar nenumatytos išlaidos. Po kelių savaičių jau turėsite atsakymą, kur daugiausiai išleidžiate ir kur galite sutaupyti“, – pataria J. Ivaška.
Kitas žingsnis turėtų būti nedidelių, bet realių tikslų nusistatymas.
„Pavyzdžiui, užsibrėžkite tikslą artimiausią mėnesį pramogoms išleisti 50 eurų mažiau nei įprastai ar pusmetį atsidėti po 20 eurų per mėnesį. Mažų tikslų įgyvendinimas suteiks pasitenkinimo pojūtį, skatins taip elgtis ir ateityje. Taip pat svarbu į biudžeto planavimą įtraukti visus šeimos narius – tai ne tik palengvins pinigų „dalybas“ skirtingiems poreikiams, bet ir sustiprins tarpusavio pasitikėjimą, bendrą atsakomybės jausmą“, – sako J. Ivaška.
Svarbu prisiminti, kad biudžeto sudarymas ir jo laikymasis jokiu būdu nėra nepajudinamas sprendimas ar bausmė.
„Jei kažkurį mėnesį išsikelto tikslo pasiekti nepavyko, jokiu būdu nenuleiskite rankų ir nepasiduokite nusivylimui – tiesiog pakoreguokite planą ir toliau jo laikykitės“, – sako ekspertas.
Biudžeto planavimui ir kontrolei ypatingų priemonių nereikia – pakanka paprasto popieriaus ir rašiklio. Jei patogiau dirbti kompiuteriu, galima susikurti atskirą Excel bylą. Daug patogių ir nemokamų biudžeto planavimo įrankių yra sukurta ir mobiliųjų aplikacijų naudotojams.
„Viena populiariausių programėlių pasaulyje yra YNAB (You Need A Budget) – išsamus, detalus ir į ilgalaikį tikslų planavimą orientuotas įrankis, mokantis sąmoningai valdyti savo pinigus. Tiesa, ši programėlė yra mokama, tai turbūt tiks ne visiems. Dar galima rinktis „Mint“, „PocketGuard“, „Wallet“ ar „Spendee“. Pastarąja programėle galima naudotis visai šeimai, tad ji gali tapti puikiu įrankiu bendro biudžeto planavimui“, – pataria J. Ivaška.
Pasak banko atstovo, visiškai nesvarbu, kokią programėlę ar kitą biudžeto planavimo būdą žmogus pasirinks. Svarbiausia, kad jam pačiam šis būdas būtų aiškus, patogus ir suprantamas bei padėtų kontroliuoti savo išlaidas, sekti biudžetą ir siekti ilgalaikių finansinių tikslų.
Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų asmeninį ar šeimos biudžetą apklausė balandžio 18–28 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1019 respondentų iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Parengta pagal ELTA, ministerijų, LR Seimo pranešimus
