Apie Nemuno bangose pradingusio Birštono kurorto simbolio – Banginuko – tikslią buvimo vietą ilgus metus nebuvo žinoma. Šio rugsėjo viduryje Klaipėdos universiteto mokslininkės, dr. Elenos Pranckėnaitės vadovaujamų archeologų komandai atliekant žvalgybinius povandeninius tyrimus, paslaptį pavyko atskleisti.
Beveik prieš 100 metų sukurta Banginuko skulptūra rasta Nemuno upėje ties Birštono piliakalniu, maždaug 80 cm gylyje, tankiais meldais apaugusioje vietoje, 10–15 metrų nuo kranto. Iki Banginuko sausuma nueiti neįmanoma, o pati skulptūra panirusi į juodą dumblą.
Nepaisant to, kad Banginuką ilgus metus slėpė Nemunas, jis nebuvo užmirštas. Prieš 30 metų kuriant kurorto herbą, jo centre dailininkas Arvydas Každailis pavaizdavo fantastinę šokančią auksinę su sidabriniais dantimis žuvį, kuriai iš viršugalvio (lyg banginiui) trykšta sidabrinė vandens čiurkšlė.
Birštono simboliu Banginukas tapo tarpukariu, norint apsaugoti mineralinio vandens „Vytautas“ šaltinį ir kurorto svečiams sudaryti galimybę juo mėgautis vietoje. Šiltuoju metų laiku virš gausiai lankomo šaltinio būdavo pastatoma medinė pavėsinė, tačiau pavasarinių potvynių ir ledonešių metu jos nebelikdavo.
Siekdamas išspręsti šią problemą, architektas Romanas Steikūnas sukūrė betoninį ledlaužį, kuriam suteikė žuvies formą, iš kurios burnos tryško mineralinis vanduo. Taip meniškai apipavidalintas ledlaužis tapo mėgstama apsilankymų, susitikimų ir fotografavimosi vieta, o pats šaltinis imtas vadinti Banginuku.
1959 metais pastačius Kauno hidroelektrinę, pakilo Nemuno vanduo ir savo bangose paslėpė Banginuką. Bėgant metams, birštoniečiai nepamiršo šios vietos, tačiau niekas negalėjo tiksliai pasakyti, kur slepiasi Banginukas, kol į pagalbą neatėjo mokslininkai.
„Kol kas nėra aišku, koks likimas laukia surasto Banginuko. Šį klausimą svarsto ir miesto vadovai, ir bendruomenė. Yra įvairių nuomonių – vieni siūlo iškelti, kiti – nekelti. Dar laukiame archeologų ataskaitos, kurioje būtų išdėstyta, kokia skulptūros, kokia kranto būklė. Galbūt kažką mokslininkai pasiūlys, tada ir prasidės svarstymai, ką galima daryti. Žinoma, bus įvertinta ir finansinė pusė. Manau, jei bendruomenė nuspręs iškelti Banginuką, tada ir darbų kaina nebus tokia svarbi“, – kalbėjo Birštono muziejaus direktorius Simonas Matulevičius, primindamas, jog devintajame dešimtmetyje buvo bandyta traukti Banginuką su karine technika, tačiau nepavyko, nes jis labai tvirtas ir sunkus.
Anot S. Matulevičiaus, galbūt Banginuko likimą nuspręs ateinančios kartos, jei mūsų karta nuspręs nieko nedaryti. „Svarbiausia, kad žinosime, kur jis yra. Dabar būtina viską aprašyti, dokumentuoti ir pateikti siūlymus svarstymui. Reikia džiaugtis, jog Banginuko istorija vėl skamba, kad apie jį sužinojo ir tie, kurie anksčiau nieko nebuvo girdėję“, – džiaugėsi legendinio Banginuko suradimu S. Matulevičius.
