Dainavos žodis

Nerimsta aistros dėl piliečių iniciatyvų

Alytaus politikai nusispjovė į gyventojų pareikštą nuomonę.

Alius Mikelionis

Prieš dvejus metus Alytus tapo išskirtiniu miestu Lietuvoje, nes savo miesto gyventojams be politikų įsikišimo leido perskirstyti 0,5 procento biudžeto. Šis sprendimas ir unikali idėja gavo „Auksinę krivūlę“ už bendruomenės įtraukimą formuojant viešąsias erdves. Pagal šį aprašą buvo galima įgyvendinti sumanymus, kurie neviršija 25 tūkstančių eurų, tai – mažos apimties projektai, taip pat didelės apimties projektus – nuo 25 iki 150 tūkstančių eurų. Šis Alytaus politikų sprendimas priimtas pernai balandžio 19 dienos Alytaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje. Nauja tvarka paskatino alytiškius pateikti savo idėjas, bet už jas dar turėjo balsuoti bendruomenė.
Tokiu būdu buvo išrinktos geriausios iniciatyvos – grilio zonų įrengimas, skulptūra „Voveriukas“, o tarp didesnių iniciatyvų – brolių Gataveckų ir Artūro Mažeikos kurtas ženklas Alytu-Myliu, jis turėjo tapti Alytaus miesto riboženkliu. Iniciatyvą pateikė ne A. ir R. Gataveckai, o alytiškis Artūras Lavrėnovas, už šią idėją balsavo 500 žmonių, tačiau naujos tarybos politikai nei voveriukui, nei riboženkliui nepritarė.
„2018 metais miesto taryba buvo patvirtinusi tvarkos aprašą ir jo pagrindu buvo skelbtos iniciatyvos, už jas balsavo alytiškiai, iš tikrųjų gan nemažai balsavo ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu nebūtų reikėję įvesti asmens kodo, kaip, mano manymu, nereikalingo duomens, tai būtų balsavę gal net kelis kartus ar keliasdešimt kartų daugiau alytiškių. Taip buvo atrinktos iniciatyvos, kurios daugiausiai surinko balsų, bet taryba nusispjovė į savo 2018 metų balandį priimtą sprendimą“, – apmaudo neslėpė iniciatyvos „Voveriukas“ sumanytojas ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys V. Vencius.
Dalis politikų aiškino, kad didelės apimties projektas – riboženklis Alytus-Myliu – sulaukė vos 500 žmonių pritarimo, antras argumentas – neaiški kaina. Algirdas Gataveckas tvirtina, kad riboženklio projektas pretendavo į didesnės apimties kategoriją, nuo 25 iki 150 tūkst., bet nereiškia, kad tam būtų prireikę maksimalios sumos.
Į tarybą perrinktam Sigitui Leonavičiui užkliuvo ne pateiktos idėjos, o pati tvarka. Esą apraše neįvardijama, kiek reikia surinkti balsų, kad idėja būtų įgyvendinta. Politikas mano, kad reikėtų nustatyti aiškesnius kriterijus.
„Aš asmeniškai, kaip tarybos narys, nepasisakau prieš miesto vartų atsiradimą, bet prieš ydingą sistemą, iniciatyvų tvirtinimą, kuris yra neišbaigtas ir jis turi tam tikrų spragų. Mes pasisakėme, kad tas spragas pradžioje reikia ištaisyti, kad jos atitiktų priimamų sprendimų logiką miesto taryboje ir tada bet kuri tokia idėja ar iniciatyva, ar vartų, ar voveryčių, galėtų būti įgyvendinta. Kaip reikėtų taisyti, galėčiau pakomentuoti. Pavyzdžiui, jeigu jose būtų įrašytas kriterijus, nuo kiek balsų, kiek parašų surinkus, tai laikoma iniciatyva, tai mes žinotume. Surinko, tarkim, 3000, tai mažam projektui. Surinko 5000 parašų, užskaitoma kaip iniciatyva vidutiniam, jeigu surinko 12000, tai yra didžiajam projektui. Tiek surinkusi balsų iniciatyva netgi neturėtų būti svarstoma taryboje, nes tai atitiktų daugumos alytiškių nuomonę. Dabar, mano supratimu, yra padaryta landa, kaip gali labai maža grupelė žmonių, apeidama miesto tarybą, pasinaudoti miesto biudžeto pinigais“, – kalbėjo S. Leonavičius.
Tarybos sprendimas nepritarti gyventojų pateiktoms dviem iniciatyvoms gali turėti neigiamą aspektą. Gali būti sugriautas pasitikėjimas pilietinės iniciatyvos idėja, mano buvęs Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Algirdas Gataveckas.
„Jau pakenkė, aš manau, kad tiek jau pakenkė. Aš nedalyvaučiau tokiame projekte žinodamas, kad dar sėdintys taryboje, dievais būdami ir, kaip sakau, architektai, menininkai ir mokslininkai viename, vertintų, koks kūrinys turėtų būti vienoje ar kitoje erdvėje, tai mes grįžtame į Lenino laikus, kai sakydavo, kokie kūriniai turi būti“, – teigė buvęs Alytaus savivaldos politikas A. Gataveckas.
„Kaip, pavyzdžiui, vakar tarybos posėdyje vienas iš tarybos narių tiesiai šviesiai sako, kadangi jūs dauguma nepatvirtino arba nepritarėte, kad išliktų Alytaus aerodromas, tai mes, nors mums patinka voverytė, patinka vartai, bet balsuosime prieš. Kita tarybos narė taip pat garsiai tiesiai šviesiai sako, kad kadangi ta iniciatyva – Alytus, myliu ženklas – buvo sukurtas prie anos neva valdžios, neva tai Grigaravičiaus ar kažkieno kito rezultatas, todėl nebalsuosim, bet tai yra žema, tai yra žema kaip politikui, tai yra tiesioginis spjūvis rinkėjams į akis“, – teigė tarybos darbą iš kitos pusės matantis ir pirmą kadenciją dirbantis Valerijus Vencius.
Po daug aistrų sukėlusio tarybos sprendimo savo socialiniame tinkle Facebook Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis rašė: „Man sunku suvokti, kodėl miesto tarybos nariai viduryje „žaidimo“ keičia jo taisykles ir nesvarbu, kokias mes pareigas einame šiandieną, manau, daugelis tiesiog užmirštame, kad esame tokie patys ALYTIŠKIAI, kaip ir visi kiti. Atsiprašau visų alytiškių už tokį tarybos sprendimą ir pažadu, kad dar kartą teiksiu šį klausimą miesto tarybai ir pabandysiu surasti reikiamus argumentus ir įtikinti tarybos narius priimti sprendimą, kuris atitinka mūsų miesto gyventojų lūkesčius.“

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: