Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), norėdama renovacijos procesus paversti efektyvesniais, kasmet atlieka modernizuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet atliktas auditas parodė, kad savo būstus renovuojantys gyventojai turėtų atidžiau rūpintis patalpų oro kokybe ir vidinės balkono sienos apšiltinimu.
„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Audite ir ekspertizėje dalyvauja tik būstai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos yra praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.
Vykdant auditą buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisiogalos, kuriuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Visų namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
Oro kokybė po renovacijos – reikšmingas elementas
Audito metu nustatyta, kad didžiausi šilumos nuostoliai po atnaujinimo patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais jie sudarė vidutiniškai 41 proc.
„Senuose būstuose vėdinimo nuostoliai sudaro 15–25 proc. pastato šilumos nuostolių. Kadangi jį atnaujinus per sienas, stogą ir langus patiriami nuostoliai sumažėja, vėdinimo nuostoliai procentaliai padidėja. Dėl to rekomenduojama įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“, – sako daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas.
Be to, pagal tarptautines rekomendacijas nustačius maksimalią ribinę CO2 vertę, kuri gali būti patalpoje, buvo tiriama ir daugiabučių oro kokybė. Ši riba, nuo kurios pradedamas jausti mieguistumas, galvos svaigulys, o oro kokybę galima laikyti prasta, siekė 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono).
„Tyrimai parodė, jog apie 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis modernizuotuose daugiabučiuose, anglies dvideginio koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną. Tai reiškia, kad oro kokybė yra gera. Visgi maždaug 40 proc. atvejų minėta riba buvo viršyta“, – teigia G. Šilanskas.
Problemą gali išspręsti rekuperatoriai
Oro kokybę patalpose gali padėti užtikrinti atsakingas jų vėdinimas. Audito išvadose ekspertai akcentavo, kad pagrindinė priemonė, siekiant šio tikslo, turėtų būti rekuperacinės sistemos įrengimas.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia G. Šilanskas.
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai atsižvelgiant į išorės oro sąlygas ir dienos metą (nerekomenduojama transporto piko valandomis) turėtų kelis kartus per dieną intensyviai (pilnai atsidarius langus bei tokiu būdu sudarant skersvėjį) ir trumpą laiką (iki kelių minučių) vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Apšiltinus vidinę balkono sieną – visapusiška nauda
Papildomai vykdydami energinį auditą specialistai dėmesį tyrė įvairias apšiltinimo priemones, ypač vidinės balkono sienos apšiltinimą. G. Šilansko teigimu, šiltinti šią sieną reikėtų dėl kelių priežasčių.
„Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose“, – teigia G. Šilanskas.