Talentinga režisierė Alma Purvinytė pasakoja apie save ir teatrą, perėjimą iš mėgėjų į profesionalią sceną. Kas pažįsta Almą, pasakys, kad ji sutverta teatrui. Pilna originalių idėjų, minčių ir nuoširdumo, kurio mūsų visuomenėje kartais labai trūksta.
A. Purvinytė mokėsi tuometinėse Alytaus 7-oje ir 10-oje vidurinėse mokykloje. Prie širdies buvo humanitariniai mokslai, bet patiko ir matematika, ir braižyba. Jau mokykloje Alma buvo pasinėrusi į teatro pasaulį, vaidino mokykliniuose renginiuose, taip pat pas tuomet žinomą Alytaus liaudies teatro režisierę Aldoną Balalienę, net ir režisieriaus Gintaro Nasutavičiaus diplominiame darbe gavo vaidmenį. „Gyvenau tuo ir tame,“ – apie teatrą nuo mokyklos laikų sako Alma.
Baigusi vidurinę mokyklą, Alma stojo į universitetą. Pirmaisiais metais nepasisekė. Kad metai „nedingtų“, pasirinko mėgėjų teatro režisūros mokslus Marijampolės kultūros mokykloje. Vėliau magistro mokslus tęsė Klaipėdos universitete, įgijo dramos režisūros specialybę. 14 metų dirbo Miroslavo kultūros namuose, teatro būrelius vedė Alytaus miesto ir rajono vaikams. Ji prisimena, kad mažiausioje Obelijos mokykloje vaikų vaidino tiek, kiek mokėsi visoje mokykloje – 15. „Smagu buvo juos mokyti“, – pasakojo Alma. O vaikus ir jaunimą pritraukdavo paprastumu, atvirumu, nuoširdumu. „Aš tikėjau tuo, ką darau, ir jie manimi tikėjo“, – sakė režisierė.
Mėgėjų teatrą buvo įkūrusi Alytaus šaulių namuose, dirbo su šaulių organizacijos jaunimu, taip pat su suaugusiais, iš kurių vyriausias aktorius buvo 76 metų. Režisavo Alytaus rajono renginius. Ir kiekviename iš jų jautėsi moters pridėta ranka ir širdis, visas milžiniškas darbas, virtęs originaliomis idėjomis, nuoširdumu, dvasingumu.
Tačiau mėgėjų teatrą netrukus pakeitė profesionalų scena. Jau 7 metai, kaip Alma dirba Alytaus miesto teatre režisieriaus asistente. „Mokiausi, ėjau link to, kad dirbčiau profesionaliame teatre. Čia į teatrinius dalykus žvelgiama giliau, kitu rakursu“, – sako A. Purvinytė.
Organizavimas, idėjų generavimas – Almos arkliukas. Idėjų režisierė semiasi stebėdama gyvenimą, aplinką, žmones, skaitydama knygas, naršydama internete, žvelgdama į dailės kūrinius.
„Jeigu reikėtų gyvenimo kelią rinktis iš naujo, įtariu, kad taip ir būtų, kaip dabar yra“, – įsitikinusi pašnekovė, nors vaikystėje būta svajonių tapti odontologe.
„Svarbiausia netingėti, net jeigu ir nepasisekė, bent galėsi drąsiai pasakyti, kad dėjai visas pastangas rezultato pasiekimui, ir vėl bandyti“, – savo mokiniams nuolat kartojanti talentinga režisierė. „Ką gyvenime naudingo išmokai, tau kada nors to būtinai prireiks“, – mano Alma.
A. Purvinytė džiaugiasi savo mokinių ir draugų sėkme. „Nepavydėkime vieni kitiems, kad sekasi. Geriau pagirkime. O jei jau pavydime kito sėkmės, tai pavydėkime kartu ir jo ašarų, liūdesio, skausmo. Visi juk išgyvename ir gerus, ir blogus laikus. Normalu“, – sako pašnekovė.
Danielius Jakubavičius