Praėjusį šeštadienį ant Daugų Didžiulio ežero ledo tradiciškai žvejojo vietos senjorai. Matyt, norėjo pasidžiaugti ar tik ne paskutine šios žiemos poledine žūkle. Tačiau balto sniego sluoksnis gana apgaulingai rodė ledo saugų storį, ilgai besilaikiusi pliusinė oro temperatūra spėjo stipriai jį suploninti. Ir nors visi tai žino, bet elgiasi vienodai rizikingai.
Apie 11 val. vienas iš žvejų ties vadinamu Kavaliauskienės lieptu įlūžo į vandenį. Nors iki kranto apie 12 metrų, nėra labai toli, tačiau šioje vietoje – labai gilu.
„Kieme kabinau priekabą, kai išgirdau pagalbos šauksmą, – pasakojo prie ežero gyvenantis Vytautas Sakalauskas, ilgametis Daugų komandos ugniagesių gelbėtojų komandos viršininkas, neseniai išėjęs į pensiją. – Nuo kalno pažvelgiau į ežerą ir pamačiau eketėje skęstantį vieną iš žvejų. Tiek metų dirbęs, viską turėjau po ranka. Pagriebiau dvi medines kartis, virvę 9 metrų ilgio ir nuskubėjau į pagalbą.“
Jau bėgdamas link skęstančiojo, V. Sakalauskas virvės gale susuko kilpą, kurią metęs galėtų ištraukti žmogų.
Vytautas priartėjęs prie ežero išsigando, pamatęs, kad netoliese dar vienas žvejys, skubėjęs šitą nelaimėlį gelbėti, įlūžo. Pirma mintis buvo – kurį dabar griebti. Bet kadangi šis buvo daug arčiau, jis kažkaip pats netrukus išsikrapštė, o štai iki pirmojo kartys buvo per trumpos, užmestos virvės vyriškis šaltame vandenyje ir dar gerai apsirengęs per pažastį nesugebėjo persimesti. Ji iš rankos, tvirčiau patraukus, slydo. O ir pats gelbėtojas jautėsi nepatogiai – reikėjo turėti atsparos tašką, viena ranka privalėjo laikytis už liepto kampo.
Tuo metu kaip tik į pagalbą atskubėjo šalia ėjęs Emilis Pleckevičius, Alytaus kolegijos studentas. Jiedu su Vytautu Sakalausku po 6–7 min. kovos skęstantįjį ir partempė į krantą.
Išgelbėtas kaimynas Juozas labai nenukentėjo. Jis, šaltame vandenyje išbuvęs apie 12 minučių, tik sustiro. Vos padėkojęs savo angelams, nuskubėjo į namus šiltis ir atsigauti po patirto streso.
„Daugybę metų ant šio kranto gyvenu ir dar nebuvo tokios žiemos, kad nereikėtų ko nors ant ledo gelbėti. Ir nors visi žino, kad, keletą dienų labiau atšilus, vaikščioti ant ežero yra pavojinga, tačiau vis tiek nepaiso. Ypač kaltinu žvejus, turinčius tokios gilios praktikos. Negalima taip. Juk jei savęs nesaugosit, tai ir Dievas ne visada prisidės prie jūsų saugumo“, – šmaikščiai su kartėliu sako ilgametis ugniagesys gelbėtojas Vytautas Sakalauskas.
Danielius Jakubavičius