Rita Krušinskaitė
Neseniai Lietuvą apskriejo žinia, kad į sodybą atklydusi lūšis papjovė šunį ir pati pasislėpė šuns būdoje. Sugautas gyvūnas buvo perduotas veterinarams, tačiau jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Varėnos rajone, Jokūbiškio kaime, esančioje sodyboje iš miško atklydusį žvėrį aptiko vyras, atvažiavęs pašerti šuns. Įėjus į kiemą, pirmiausia vyro dėmesį patraukė prieš akis sušmėžavusios neįprastos spalvos, netrukus jis pamatė negyvą šunį, kurio būdoje vietoje naminio katino tupėjo išsigandusi lūšis.
Įtarus, kad žvėris gali būti sužeistas, jis buvo užremtas būdoje ir iškviesti gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ darbuotojai.
„Lūšį pavyko sėkmingai parvežti į veterinarijos kliniką, kur gydytojų konsiliumas nusprendė, jog žvėrį geriausia būtų užmigdyti, tačiau mums visiems buvo jos labai gaila. Nusprendėme gydyti ir amputuoti koją. Lūšiai buvo atlikta labai sudėtinga kojos amputacijos operacija, tačiau nepaisant įdėtų pastangų, gyvūnas po paros laiko nugaišo“, – pasakojo „Nuaro“ steigėja, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė
Anot J. Gustaitienės, lūšies koja kabėjo ant supuvusios odos, kas rodė, kad tai jau sena trauma. Gyvūnas buvo labai liesas – vieni kaulai ir oda, nes dėl skausmo jis negalėjo susimedžioti maisto ir kentė badą. Veterinarės nuomone, lūšis į kiemą pas šunį atėjo ieškoti maisto. Toks lūšių elgesys yra tipinis. „Jei jos ateina į kiemą, vadinasi, ieško šunų ar kačių maisto, o neradę jo, papjauna šiuos naminius gyvūnus. Tai šiems žvėrims lengviausias kelias prasimanyti maisto“, – aiškino J. Gustaitienė.
Nelaimingoji lūšis ne tik buvo išsekusi, bet turėjo ir odos problemų, todėl jai buvo sulašinti vaistai nuo odos parazitų – erkių. Jei žvėris būtų išgyvenęs ir tęsęs gyvenimą ant trijų kojų, būtų buvęs sprendžiamas klausimas, ar ji galėtų sugrįžti į gamtą, ar turėtų apsigyventi pas globėją, kuris, beje, jau buvo surastas.
Gamtininko Selemono Paltanavičiaus teigimu, lūšys jokio pavojaus žmonėms nekelia, vilkai taip pat (kalbama apie tiesioginį pavojų žmogui, žinoma, jie gali padaryti žalos jo turtui – laikomiems gyvuliams), šiems žvėrims užtenka maisto ir pagal savo įpročius jie visada stengiasi išvengti kontaktų su žmonėmis. Kitas dalykas – nusilpę ir sergantys žvėrys.
„Per paskutinius 15 metų buvo nemažai atvejų, kai lūšys, ypač maži lūšiukai, ateina prie žmonių. Praėjusių metų gegužės mėnesį gimę lūšiukai šiuo metu yra visiškai priklausomi nuo motinos, jie vaikšto kartu su motina, nes patys dar nemoka susimedžioti didesnio grobio. Jei tokiu metu lūšiukas netenka motinos, jis tampa bejėgis. Pasitaiko atvejų, kad užklydęs į sodybą pagauna vištą ar kitaip bando prasimanyti maisto. Taip žvėris elgiasi iš bado ir desperacijos, tai nėra tipiškas elgesys“, – aiškino gamtininkas.
J. Gustaitienė ir S. Paltanavičius ragina žmones nesiimti gelbėti miškuose ar laukuose rastų sužalotų gyvūnų, paukščių ir nesikišti į gamtos gyvenimą. „Negalima sužmoginti gamtos, nes čia taikydami žmonių gyvenimo principus, tik pakenkiame gamtai, sutrikdome jos natūralią tvarką“, – perspėjo J. Gustaitienė.
Nuo 2000-ųjų metų į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta lūšis saugoma ir visoje Europoje – jų populiacijai palaikyti ir didinti steigiamos „Natura 2000“ teritorijos. Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama iki 150 lūšių. Už lūšies nušovimą gresia bauda iki 20 tūkstančių eurų.