Rita Krušinskaitė
Alytaus kraštotyros muziejuje pirmą kartą Lietuvoje eksponuojamas itin didelis kiekis radinių, menančių didingą jotvingių genties istoriją. Unikali paroda veiks iki balandžio 30-osios.
Vertingiausios iki šiol mokslininkų tyrinėtos jotvingių kapavietės atradimo istorija primena detektyvo siužetą. Turtingiausia jotvingių kapavietė buvo rasta pradėjus tirti nelegalią prekybą ginklais bei kitais artefaktais.
Kapų plėšikų apiplėšta kapavietė Krukuveko (Lenkija) kaime tapo objektu, pranokusiu drąsiausius archeologų lūkesčius. Jotvingių kapinyne aptikta per 1000 radinių, kurių amžius siekia daugiau kaip 900 metų. Ši didžiausia pasaulyje jotvingių memorialinių daiktų kolekcija į Alytų atkeliavo iš Suvalkų. Dabar kiekvienas, besidomintis jotvingių istorija, turi puikią galimybę apsilankyti parodoje ir savo akimis pamatyti autentiškus jotvingių gyvenimo atributus.
„Policija paprašė mano kaip archeologo pagalbos vertinant radinius, pasirodė, kad tai – nuostabūs artefaktai iš ankstyvųjų viduramžių, priklausančių jotvingiams“, – sakė lenkų archeologas Jerzy Siemaszko.
Anot jo, plėšikams už nelegalią prekybą grėsė didelė bausmė, todėl jie sutiko parodyti vietą, iš kur paėmė radinius. Kasinėjimų metu atrasta kolekcija, kurios dalelė atkeliavo į Alytų, liudija, kokia ypatinga buvo jotvingių gentis. Turtingos įkapės rodo, kad jotvingiai nebuvo atsilikę nuo kaimynų: lietuvių, lenkų, prūsų, rusėnų. Kad tai buvo turtinga gentis, patvirtina ir kituose keliuose kapinynuose vykstantys tyrinėjimai bei radiniai. Archeologo nuomone, apie šią gentį artimiausiu laiku sužinosime dar daugiau.
Paroda įdomi ne tik vertingais eksponatais, ekspoziciją „įrėmina“ autentiškas miško, kurio teritorijoje rastas kapinynas, vaizdas. Atspaudus parvežti padėjo Alytaus miesto teatras savo transportu.
„Archeologijos istorija Suvalkų krašte skaičiuojama keliais šimtais metų, tačiau apie jotvingius žinoma mažai. Istoriniuose šaltiniuose žinios daugiausia paliktos jotvingių krašto užkariautojų, iš ten ir jotvingių, kaip labai karingos tautos, apibūdinimas. Tik pastarieji 20-ešimt metų leidžia atkurti ir pažinti tikrąjį jotvingių veidą“, – parodos atidaryme kalbėjo J. Siemaszko.
Anot alytiškio muziejininko Artūro Balčiūno, įdėjusio daug pastangų, kad ši paroda atkeliautų į Alytų, Prūsų žemės kronikoje Petras Dusburgietis vadina jotvingius viena tauriausių genčių pagal papročius, taip pat – viena karingiausių bei turtingiausių. Galbūt ši paroda padės pagrįstai atsakyti į klausimą, ar tikrai jotvingiai tokie buvo? Mat iki pat XIII amžiaus, kai buvo galutinai sunaikinti, rašytiniuose šaltiniuose jotvingiai daugiausia minimi niokojimų, karų, genocido kontekste. Išlikę tik keletas įrašų apie jotvingių diplomatiją ir prekybą.
Iki unikalaus kultūros paveldo objekto atradimo jotvingių genties istorijoje tvyrojo neryškus pėdsakas. Yra žinoma, jog jotvingiai gyveno pelkių ir miškų apsuptuose piliakalniuose, teritorija driekėsi nuo Mozūrų ežerų vakaruose iki Nemuno upės šiaurėje ir iki Narevo upės pietuose, o gal net ir toliau. Tačiau šio kapinyno atradimas tapo didžiuliu laimėjimu jotvingių istorijai. Rasti radiniai Krukuveke svarbūs dėl dviejų priežasčių. Pirma, atskleista iki tol mažai žinomi jotvingių genties laidojimo papročiai. Antra, artefaktų gausa ir įvairovė neprilygsta kitiems žinomiems kapinynams.