Dainavos žodis

Praktiški patarimai paukščių augintojui siekiant išvengti paukščių gripo

Naujausios žinios apie paukščių gripo atvejus Lietuvoje verčia susirūpinti pramoninių paukštynų specialistus, tačiau dažnas mažo paukščių pulko augintojas tiesiog numoja ranka. Vakcinų nuo paukščių gripo nėra, bet yra kitų būdų apsaugoti savo paukščius nuo pavojingo viruso.  Paukščių gripo virusas (H5N1) per 27 metus nustatytas 73 valstybėse ir paveikė ne tik įvairias paukščių rūšis, bet ir žinduolius.

Reali grėsmė ar grėsmės iliuzija?

Paukščių gripo virusas (H5N1), priklausantis A gripo tipui ir nustatytas Kinijoje 1996 metais, paveikia ne tik laukinius, bet ir naminius paukščius, kurie gali turėti lengvų ligos požymių arba jų visai nebūti. Paukščių gripu gali būti infekuoti ir kiti gyvūnai – arkliai, kiaulės, lapės, ūdros. Nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infekuotais paukščiais retais atvejais suserga ir žmonės.

Nustatyti nauji dideli šio viruso atvejai pramoniniuose paukštynuose ir laukinėje gamtoje Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje. O netoli Peru sostinės Limos, aptikus paukščių gripo virusu H5N1 sergančius jūrų liūtus ir ruonius, kurių tūkstančiai žuvusių guli pakrantėse, kyla grėsmė, kad šio itin patogeniško gripo virusas greitai mutuoja ir atsiranda galimybė persiduoti tiesiogiai iš žinduolio žinduoliui.

Praėjusių metų lapkritį pirmą kartą Pietų Amerikoje paukščių gripas nustatytas pelikanams. Tačiau paskutinėmis savaitėmis greitai plintanti liga nušlavė net nacionaliniuose parkuose saugomus retus paukščius, pietiniuose rajonuose gyvenančias pingvinų kolonijas, praktiškai sunaikino vietos kormoranus. Užkrėsti paukščiai svyruoja po viešuosius paplūdimius, nebijodami minios lankytojų, besimėgaujančių saule.

Šią žiemą didelių nuostolių dėl didelio patogeniškumo paukščių gripo turėjo kalakutų ir broilerių augintojai Lenkijoje. Problemą paaštrina migruojantys viruso nešiotojai laukiniai paukščiai iš Azijos šalių, kuriose taip pat siaučia paukščių gripas. Lietuvoje jau patvirtintas paukščių gripo H5N1 potipio virusas nedideliame ūkyje Varėnos rajone, netoli Lenkijos.

Kaip apsaugoti savo paukščių ūkį?

Ką gali padaryti kiekvienas paukščių augintojas, norėdamas išvengti šios ligos? Paukščių gripo virusas dažniausiai perduodama tiesioginio kontakto su infekuoto paukščio išskyromis (išmatomis) būdu. Bet į savo ūkį paukščių gripą galima perduoti per užterštas autotransporto priemones, batus, drabužius, vandens įrengimus ar pašarus. Todėl laukinių paukščių migracijos metu būtina drausti ir griežtai riboti pašalinių žmonių, transporto priemonių lankymąsi savo ūkyje ir nesilankyti kitose paukščių fermose, naudoti dezomatus ar dezinfekcinius kilimėlius.

Nors ir kaip norėtųsi pavasarį atnaujinti savo naminių paukščių pulką, reikia žinoti, kad net kliniškai normalūs (atrodantys sveiki ir be ligos požymių) paukščiai gali įnešti virusą į senąjį būrį. Todėl reikia vengti įsivežti ar įsigyti paukščių iš nežinomų asmenų ar vietų.

Vienadieniai viščiukai gali būti užkrėsti jau inkubatoriuje, tad gerai apsvarstykite, ar perkate paukščius iš patikimo paukščių augintojo. Ypač atkreipkite dėmesį į paukščius, kurie išperinti kitų šalių, kur yra patvirtinti paukščių gripo židiniai, inkubatoriuose. O jei perkate paukščius iš prekiautojo, įvertinkite, kad jis apsilanko daugelyje paukščių ūkių, tad net gerų norų vedinas, nesilaikydamas biosaugos reikalavimų (per užterštus batus, drabužius, dėžes, įrangą) gali platinti įvairias paukščių ligas.

Apžvelkite savo ūkį

Ar jūsų paukščiai gali turėti tiesioginį kontaktą su migruojančiais laukiniais paukščiais? Lietuvoje aukšto patogeniškumo paukščių gripas nustatytas gulbėms, sunaikino didelę kirų koloniją. Tad užtikrinkite, kad jūsų naminiai paukščiai neturės jokio kontakto su laukiniais, venkite juos išleisti į atviras erdves, atvirus vandens telkinius. Taip pat įrenkite aptvarus su stoginėmis, nes virš ūkio praskridęs migruojančių paukščių būrys gali atnešti daug žalos.

Lesalus ir vandenį paukščiai turėtų gauti tik uždarose patalpose. Kartu taip išvengsite ir laukinių paukščių judėjimo aplink naminių paukščių aptvarus. Paukščių girdymui nenaudokite vandens iš atvirų vandens telkinių (upelių, tvenkinių). Namines žąsis ir antis privalu laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių – vištų dedeklių ar kalakutų, nes paukščiai gali užsikrėsti vienas nuo kito, taip pat fekaliniu – oraliniu būdu, per vandenį.

Vabzdžiai ir graužikai taip pat gali mechaniškai pernešti virusą mažą atsparumą turintiems paukščiams. Tad būtina naikinti graužikus ir kitus parazitus bei ieškoti būdų jiems išvengti, nuolatos valyti ir dezinfekuoti paukščių laikymo vietas ir naudojamą priežiūros įrangą, keisti darbo rūbus ir batus einant į paukštidę, laikytis asmeninės higienos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį kaip ūkyje laikomi pašarai, skirti paukščiams. Ar jų nepasiekia graužikai? Ar pašarai laikomi uždarose patalpose ir talpose?

Kas padeda kovoti naminiams paukščiams su infekcinėmis ligomis

UAB „Ariogalos grūdai“ specializuojasi gamindami lesalus įvairioms paukščių rūšims, todėl įmonės specialistai susirūpinę analizuoja galimas grėsmes ir stebi situaciją visame pasaulyje. Vyr. technologė dr. Skaidra Šilingė pataria pašarus įsigyti tik iš patikimų gamintojų, kurie laikosi visų saugos reikalavimų tiek gaminant, tiek sandėliuojant ar gabenant pašarus. UAB „Ariogalos grūdai“ specialistai rekomenduoja naudoti granuliuostus, lesalus, kai terminiu žaliavos apdirbimu sunakinami galimi ligų sukėlėjai arba negranuliuotus, bet papildytus organinėmis rūgštimis mikromicetų ir bakterinio užterštumo prevencijai.

Atsakingas paukščių augintojas kasdien privalo stebėti paukščių sveikatos būklę, vandens ir pašarų suvartojimą. Inkubacinis ligos laikotarpis dažniausiai trunka penkias–šešias dienas, tačiau kartais šis laikotarpis trunka nuo kelių valandų iki septynių dienų. Liga gali pasireikšti staiga masiniu paukščių kritimu, kai mirtingumas siekia 100 %. Bet dažniau pastebimi ankstyvieji ligos požymiai – dingsta apetitas ir poreikis gerti, krenta svoris, sumažėja dedeklių dėslumas, o dedami kiaušiniai pasižymi silpnu lukštu. Paukščiai tampa vangūs, pasišiaušia plunksnos, šiek tiek pakyla kūno temperatūra.

Ligai progresuojant gausiai ir vandeningai viduriuojama, juntamas didelis troškulys, akys intensyviai ašaroja. Paukščiai tupi arba guli nuleidę galvas, o jų skiauterės pamėlsta, pabrinksta, gali pasitaikyti kraujosrūvų, judesių koordinacijos sutrikimų. Paukščiai masiškai krenta.

Ką daryti, jei įtariate paukščių gripą?

Jei yra nors mažiausias įtarimas, kad paukščiai serga paukščių gripu, reikia nedelsiant kreiptis teritorinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Tokiu atveju taikomos apribojimo arba karantino priemonės paukštynuose. Deja, bet dėl aukštos rizikos taikomos standartinės paukščių gripo kontrolės priemonės – karantinas ir infekuotų paukščių pulkų sunaikinimas.

Paukščių gripo virusas gali išlikti gyvybingas ilgą laiką vidutinės temperatūros sąlygomis ir gali gyventi neribotą laiką sušaldytoje medžiagoje. Dėl šios priežasties liga gali būti platinama per netinkamą užkrėstų skerdenų ir mėšlo utilizavimą. Todėl būtina neįsivežti ir nevartoti neaiškios kilmės paukštienos ir paukštienos produktų, nes net menkiausia klaida gali pražudyti tiek asmeninį, tiek aplinkinius paukščių ūkius.

Vakcinų nuo paukščių gripo viruso H5N1 nėra, o kuriamos alternatyvos iš, pavyzdžiui, augalinių preparatų, mokslinių tyrimų išvadomis yra menkai efektyvios. Tad paukščių augintojas, siekdamas apsaugoti savo ūkį nuo paukščių gripo, turėtų laikytis aukščiau aprašytų biosaugos reikalavimų, įsigyti naujus paukščius iš patikimų ūkių bei nuo pirmos dienos lesinti kokybišku visaverčiu lesalu, kad paukščiai būtų atsparūs infekcijoms ir stipraus imuniteto.

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: SKAIDRA KORDUŠIENĖ, KOOPERATYVAS AGROAVES GROUP

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: