Viename ežeringiausių Lietuvos regionų Dzūkijoje yra per 300 ežerų. Vykdant vidaus reikalų sistemos pertvarką, nuo naujų metų neliks Alytaus priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos narų. Narų komandos išliks tik keturiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Utenoje, o skenduolių į Dzūkiją atvyks ieškoti narai iš Vilniaus ar Kauno.
Alytaus priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboje dirba šešiolika narų ir trylika plaukikų. Visi jie turi kvalifikacinius atestatus, už Europos Sąjungos pinigus nupirktas automobilis, komanda aprūpinta įranga, kuri leidžia gelbėti skęstančiuosius, ieškoti nuskendusių asmenų ar įkalčių. Įprastą dieną šie asmenys atlieka ugniagesio funkcijas, o neria, kai reikia. Už papildomą naro darbą jie gauna priedą. Tačiau po vidaus reikalų sistemos pertvarkos šie asmenys nerti negalės. Taupant lėšas, naikinama Alytaus narų komanda. Pertvarkos iniciatoriai mano, kad Dzūkijos narų komanda darbo turi nedaug, o nuskendusius jau nebesvarbu kas ištrauks – Vilniaus ar Kauno narai. Alytaus miesto meras atkerta, kad pertvarkos iniciatoriai taupo lėšas ne ten, kur reikia.
„Įsivaizduokite, ežere ar upėje nuskendusio žmogaus artimajam mes sakome, kad atvažiuos narai iš Vilniaus. Atvažiuoti į Dzūkiją reikės poros ar daugiau valandų, tai kur tas žmogus upės bus nuneštas ir ką pasakysime jo giminaičiams? Nesuprantu, kur čia sutaupoma, jeigu reikės atvykti iš Vilniaus ar Kauno? Šioje vietoje aš nerandu atsakymų. Kalbama apie regionų atskirties mažinimą, o auginamas Vilnius ir Kaunas, tai tikrai neteisinga. Tai gal ir ugniagesius visus sujungiame ir sakykime, kad atvažiuos gesinti iš Kauno ar Vilniaus ir užgesins gaisrą? Jau turėjome pavyzdžių, kai gaisrus nelabai sekėsi gesinti“, – savo patirtimi gesinant UAB „Ekologistika“ gaisrą dalijosi Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Tiesa, dėl reformos Alytuje dirbantys narai darbo vietos nepraras. Jie vykdys ugniagesio gelbėtojo funkcijas. Po pertvarkos buvę narai gelbėtojai galės padėti skęstantiems, bet jei žmogus panirs po vandeniu, tai jau narų iš Vilniaus ar Kauno darbas.
„Pagal naują tvarką, jei žmogus skęstų, atvykę gelbėtojai jam padėtų, tačiau jeigu panirtų – tektų laukti, kol atvyks iš Kauno ar Vilniaus. Šią reformą vertinu labai blogai. Tiek Vyriausybė, tiek Seimas kalba apie regionų skatinimą, apie įvairių priemonių pritraukimą, apie specialistų pritraukimą į regionus, tai kalba vienaip, o elgiasi visai kitaip. Tokiais sprendimais jie silpnina regionus, nepalieka specialistų, kurie suteiktų pagalbą tada, kai žmogui labiausiai reikia“, – sakė Alytaus rajono merė R. Vitkauskienė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai mano, kad pokyčiai racionalūs. Pernai Alytaus narų komanda atliko 23 paieškos darbus. Esą situaciją keičia ir technologijos, jei naras gali nerti į 12 metrų gylį, tai povandeninis dronas gali panirti į bet kurio Lietuvos vandens telkinio dugną. Pernai Dzūkijos vandens telkiniuose nuskendo aštuoni žmonės.