Praėjusį šeštadienį Varėnos r. Margionių kaimas virto mėgėjų teatrų sostine. Čia vyko respublikinė kaimo teatrų šventė-konkursas „Citnaginė“, į kurią susirinko klojimo teatrų kolektyvai iš Lietuvos ir kaimyninės Lenkijos. Mėgėjų teatrų kolektyvai varžėsi dėl legendinio režisieriaus Juozo Gaidžio premijos.
Festivalis ypatingas ir dėl pačių Margionių teatro istorijos. 2024 m. rugsėjo 7 d., minint teatro 95-metį, po gaisro atstatytas Margionių klojimo teatras vėl atvėrė duris. Istorinis klojimas iki pamatų sudegė 2022 m., tačiau bendruomenės ir rėmėjų pastangomis pastatas per dvejus metus buvo prikeltas naujam gyvenimui.
Į šių metų šventę atvyko teatrų kolektyvai iš Birštono, Naujosios Ūtos, Matuizų, Kalvarijos, taip pat iš kaimyninės Lenkijos – Seinų. Žiūrovai galėjo išvysti šešis spektaklius.
Kad tarp spektaklių netrūktų veiklos, Marcinkonių kultūros centro direktorė Laimutė Avižinienė kvietė užsukti į šalia teatro įsikūrusį turgelį ar išsiruošti pagrybauti. Turgelyje netrūko šurmulio – čia buvo galima rasti įvairiausių prekių: nuo maisto produktų iki netradicinių rankdarbių, tarp jų ir „vilnonių vištų“.
Margionių mėgėjų teatro artistas Ramūnas Saulevičius sako, kad festivalis ir pats teatras yra neatsiejama kaimo identiteto dalis. Jau netrukus Margionių teatras minės šimtmetį. „Mėgėjų teatre vaidino mano seneliai, dabar ir aš vaidinu. Tradicijos perduodamos iš kartos į kartą“, – pasakojo R. Saulevičius. Pasak jo, svarbiausia išlaikyti teatro tęstinumą, rasti laiko ir noro ateiti į repeticijas bei spektaklius. Teatro tradicija gyva tol, kol yra žmonių, pasirengusių ją tęsti.
Margionių bendruomene džiaugėsi ir Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė. Ji pabrėžė, kad kaime veikia ne tik mėgėjų teatras, bet ir aktyvi bendruomenė, prisidedanti prie kultūros tradicijų puoselėjimo.
Į respublikinę teatrų šventę kasmet atvyksta Andriaus ir Gintarės šeima. Anksčiau Vilniuje gyvenusi pora šiemet įsikūrė Varėnos rajone. „Man patinka, kad šis renginys vyksta gamtoje. Čia jauku. Atgyja kaimiškos tradicijos, vieni kitus pažįstame, draugiška aplinka, be didelio šurmulio“, – kalbėjo Andrius. Jam antrino Gintarė, pridūrusi, kad festivalyje smagu pajusti autentišką ryšį ne tik su gamta, bet ir su tradicijomis.
Matuizų teatro „Giraitė“ režisierė Irena Čeplikienė į festivalį atvyko jau trečią kartą. Šiemet ji pristatė naują spektaklį ir žiūrovams žadėjo staigmenų. „Man teatras – visas gyvenimas. Jame vaidinti nereikia, nes idėjos, temos kyla iš gyvenimo“, – kalbėjo I. Čeplikienė.
Jos režisuotas spektaklis „Dar ne čėsas“ sulaukė ir vertinimo komisijos pripažinimo – jam skirta režisieriaus Juozo Gaidžio premija.
Margionyse vykstanti „Citnaginė“ kasmet primena, kad teatras kaime – ne tik scena ir spektakliai. Tai žmonių bendrystė, iš kartos į kartą perduodamos tradicijos ir gyvas ryšys su savo krašto kultūra.
