Šį savaitgalį, rugsėjo 12–13 dienomis, Alytuje vyks renginys „Pastatai kalba. Alytus“, kviečiantis miesto gyventojus ir svečius iš arčiau pažinti Alytaus architektūrą. Dvi dienas lankytojams bus atverti 12 išskirtinių miesto pastatų, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei.
„Pastatai kalba“ – atviros architektūros savaitgalių projektas mažesniuose Lietuvos miestuose, suteikiantis galimybę gyvai patirti ir geriau suprasti mus supančios materialios aplinkos vertę. Šiemet šeštuoju projekto miestu tapo Alytus.
Renginio organizatoriai kviečia tiesiog išeiti į miestą ir atrasti jį iš naujo. Išankstinė registracija į pastatų lankymą nereikalinga – į juos bus patenkama gyvos eilės principu. Visas renginys nemokamas ir atviras visiems.
Nuo Vilniaus iki mažesnių Lietuvos miestų
Kaip „Dainavos žodžiui“ pasakojo projekto organizatoriai, „Pastatai kalba“ idėja gimė iš „Open House Vilnius“ patirties. Projekto vadovė, architektė Vita Soltonaitė-Puslienė, buvo viena iš „Open House Vilnius“ iniciatorių ir pirmųjų renginio komandos narių.
Vilniuje architektūrai skirtas renginys sulaukė didelio žmonių susidomėjimo. Vėliau vaikštant Panevėžio gatvėmis ir stebint miesto pastatus kilo mintis, kad panašios galimybės reikėtų ir kituose Lietuvos miestuose.
„Pastatai kalba“ atsirado iš siekio parodyti, kad vertingos architektūros galima rasti ne tik didžiuosiuose miestuose. Projekto tikslas – ugdyti sąmoningą, kritišką, smalsų ir pilietišką architektūros vartotoją, suteikiant žmonėms galimybę architektūrą pažinti ne tik žiūrint į ją iš gatvės, bet ir patiriant iš vidaus.
Kiekvienais metais projektas vyksta vis kitame Lietuvos mieste ir kviečia jo gyventojus iš naujo pažvelgti į savo aplinką.
Alytus išsiskyrė gamtos ir pramonės deriniu
Alytus projektui pasirinktas ne atsitiktinai. 2024 metais „Pastatai kalba“ organizatoriai atliko Lietuvos miestų tyrimą. Iš 103 šalies miestų buvo atrinkti 19, kuriuose galėtų vykti atviros architektūros savaitgaliai.
Vertinant miestus buvo atsižvelgiama į jų architektūrinį potencialą, konsultuojamasi su architektūros istorikais Marija Drėmaite ir Vaidu Petruliu, taip pat bendraujama su pačių miestų atstovais.
Alytus atitiko visus iškeltus kriterijus. Pasak organizatorių, prie sprendimo prisidėjo ir itin stiprus pačių miesto atstovų noras įgyvendinti projektą Alytuje.
Organizatoriai Alytų išskiria kaip miestą, kuriame ypatingai ryškiai susipina dvi, iš pirmo žvilgsnio, priešingos tapatybės – gamta ir pramonė.
„Alytaus pavyzdys rodo, kad pramonė yra neatsiejama miesto istorijos ir žmonių gyvenimo dalis, o gamta – viena svarbiausių jo tapatybės dalių“, – teigia projekto organizatoriai.
Jų manymu, Alytaus atveju svarbu ne rinktis tarp gamtos ir pramonės, o ieškoti šių dviejų miesto veidų balanso. Abu jie skirtingais laikotarpiais formavo Alytų ir iki šiol yra svarbi miesto charakterio dalis.
Į programą pateko 12 pastatų
Šį savaitgalį lankytojams bus atverti 12 pastatų, atrinktų pagal penkis pagrindinius kriterijus: architektūros šiuolaikiškumą, išskirtinumą ir kokybę, pozityvumą, ženkliškumą bei neprieinamumą.
Ieškota XX–XXI amžiaus architektūros pavyzdžių, kurie išsiskiria savo sprendiniais, santykiu su aplinka ir žmogumi, tvarumu ar reikšme miesto veidui. Taip pat atrinkti pastatai, turintys išskirtinę architektūrinę vertę, tačiau dėl įvairių priežasčių paprastai neprieinami plačiajai visuomenei.
Organizatoriai tikisi, kad atvertos erdvės leis alytiškiams kitaip pažvelgti į savo miestą ir geriau suprasti, kokią vertę jam kuria architektūra.
„Norime, kad žmonės suprastų, kokią vertę miestui kuria šie pastatai“, – pabrėžia projekto rengėjai.
Savaitgalį – ne tik pastatai
Nors pagrindinis dėmesys bus skiriamas pastatams, renginio programa tuo nesibaigs.
Rugsėjo 11 dieną projektą Alytuje atidarys diskusija „Audžiant miestą: kaip gimsta vieta, kurioje gera gyventi?“. Joje dalyvaus Alytaus miesto vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė, architektas urbanistas Martynas Marozas, architektė, projekto vadovė ir paveldo architektūros specialistė Loreta Janušaitienė. Diskusiją moderuos architektas, architektūros tyrėjas ir Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėjas Matas Šiupšinskas.
Diskusijoje bus ieškoma atsakymų, kas yra geras miestas ir kaip miestas veikia.
Šeštadienį ir sekmadienį lankytojų lauks ir interaktyvi paroda Alytaus name – alytnamyje. Mažai pakitęs alytnamis įdomus ne tik savo istorija, bet ir tuo, kad buvo statytas ne gyvenamajai paskirčiai. Architektūros istorikų Nerijaus Babrausko ir Inetos Šuopytės-Butkienės festivaliui parengta paroda pasakos apie šį pastatą bei platesnį Alytuje vykusios skydinių namų gamybos reiškinį.
Norintiems miestą pažinti vaikščiojant bus organizuojami du pasivaikščiojimai. Vieno jų metu su antropologe dr. Aušra Teleiše bus galima pažinti šiaurinį Alytaus pramonės rajoną, o kitas su istoriku Vilmantu Dunderiu ves Senamiesčio alėjomis.
Miestas, kurį galima perskaityti
„Pastatai kalba“ organizatoriai teigia, kad Alytaus istoriją galima perskaityti vaikštant skirtingomis miesto dalimis.
Pirmasis Alytus pasakoja miesto įsikūrimo istoriją. Centrinėje miesto dalyje išlikę raudonų plytų pastatai primena žydiškąjį Alytų, o parkai, pušynai ir senamiesčio aplinka byloja apie kurortinę miesto istoriją.
Tuo metu važiuojant pagrindine miesto gatve atsiveria jau kitoks Alytaus istorijos etapas – pramonės plėtra, naujų gyventojų atvykimas ir sparčiai augantis miestas.
Būtent galimybė šias istorijas pamatyti iš arčiau ir yra viena svarbiausių projekto idėjų. Pasak organizatorių, architektūrą geriausiai galima suprasti ją patiriant iš vidaus. Žvelgiant į pastatą iš gatvės matomas tik fasadas, tačiau įžengus į vidų galima pamatyti, kaip jis suprojektuotas, suprasti jo idėją ir architektūrinius sprendimus.
Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad architektūra visuomenėje vis dar dažnai vertinama paprastai – „gražu“ arba „negražu“, „patinka“ arba „nepatinka“. Tačiau gyvai patiriant skirtingus pastatus galima pradėti pastebėti tai, į ką anksčiau nekreipėme dėmesio.
„Pastatai kalba. Alytus“ savaitgalis kvies pažvelgti į Alytų ne tik kaip į vietą, kurioje gyvename, bet ir kaip į sąmoningai sukurtą bei nuolat besikeičiančią aplinką.
Organizatoriai tikisi, kad po renginio lankytojai išsineš paprastą, tačiau svarbią žinutę – Alytuje yra geros ir vertingos architektūros, apie kurią verta kalbėti, ją pažinti ir saugoti.
„Pastatai kalba. Alytus“ vyks rugsėjo 12–13 dienomis. Renginys nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga, o į pastatus bus patenkama gyvos eilės principu.
