Dainavos žodis

Jurginų karaliene tituluojama A. Grigaravičienė: „Po skrandžio operacijos keičiasi gyvenimas, vertybės“

Alytaus rajone, Radžiūnuose, gyvenanti Aušra Avižienytė-Grigaravičienė ne veltui tituluojama jurginų karaliene, mat sodyboje mirguliuoja kelių šimtų rūšių jurginai. O ką jau kalbėti apie šimtus rūšių kardelių (gladiolių) bei įspūdingąsias brungmansijas, kurių žiedai – tarsi angelų trimitai.
Dieviško grožio sodybos aplinkos šeimininkė triūsia nuo ankstyvo ryto iki itin vėlyvo vakaro, tačiau nelengvas fizinis darbas prižiūrint, laistant gėles, regis, netirpdė, o tik dar labiau „augino“ jaunos moters svorį, kuris pasiekė net 156 kilogramų ribą.
Kas nutiko, kad A. Avižienytė-Grigaravičienė ryžosi skrandžio operacijai, kaip jaučiasi per 5 mėnesius netekusi 42 kilogramų ir ką pataria kitoms apkūnioms moterims – „Dainavos žodis“ kalbina pokyčiais besidžiaugiančią moterį.

Pamatė save iš šalies TV ekrane
Apie A. Avižienytės-Grigaravičienės pomėgį gėlėms, įvairių gėlių rūšių kolekcionavimą „Dainavos žodyje“ rašėme ne kartą. Tai ypatingai linksma, atvira, nuoširdi moteris, tačiau pas ją apsilankius visada mintyse likdavo garsiai neišsakytas klausimas – kaip spėja atlikti tiek darbų, turėdama didelį antsvorį? Ji visada šmaikščiai atsiliepdavo apie savo figūrą ir, iš šalies žiūrint, tai jos visiškai nekankino.
39-erių moteris pasakojo, jog kritinis lūžis buvo tada, kai dalyvavo vienoje TV pokalbių laidoje ir save pamatė iš šalies. „Nesuprantu, kaip savęs taip ilgai nemačiau veidrodyje. Juk ir fotografuodavausi, ir filmuodavausi, žinojau, kad esu apkūni, tačiau visada visiems sakiau, kad jaučiuosi gerai, kad man taip gerai, kad nejaučiu diskomforto. Tarsi tai buvo tiesa, tačiau giliai širdyje buvau nelaiminga dėl antsvorio, slėpiau tai viduje. Bet kai pamačiau save iš visų kampų TV ekrane – mane tarsi žaibas trenkė“, – prisiminė savo 2018 metų gruodžio mėnesio potyrius.
Moteris skubiai atliko reikiamus tyrimus ir užsiregistravo konsultacijai dėl skrandžio mažinimo. „Mano bendrosios praktikos gydytoja jau keleri metai sakė, kad jeigu nieko nedarysiu – po 2–5 metų teks ieškoti neįgalumo, nes bus viskas. Būdavo, einu vaiko pasiimti iš mokyklos ir į kalnelį lipdama sustoju pailsėti. Atsiremiu net į stulpą. Mane dusindavo. Pradėjo skaudėti stuburą, kelius, ėmė bjurti visa savijauta. Tačiau nieko nedariau. Iki nepamačiau savęs TV ekrane visu stambumu. Net mano mažametis sūnus pakomenavo, kad „rodo mamytės mordačką“. Vaikas neužgauliai, nuoširdžiai, prisirinkęs žodžių iš filmukų, tačiau tai man buvo akstinas kažką keisti“, – pasakojo Aušra.

Operacijai – svetimos moters skolinti pinigai
„Įsivaizduokite, konsultavausi pas gydytoją, susitarėme dėl operacijos, o pinigų tai neturiu… Reikėjo skubiai gauti 1600 eurų… Pasipasakojau vienai gerai pažįstamai, kuri gyvena ir dirba Amerikoje. Ji pasakė, kad man perves 200 eurų, o kai grįš į Lietuvą – skolą grąžinsiu gėlėmis. Apsiverkiau, kad svetimas žmogus, kuris mane matęs kartą gyvenime, taip jautriai ir nuoširdžiai sureagavo į mano problemą. Per naktį pasvarsčiau ir paprašiau jos, kad paskolintų visaąsumą, o aš kas mėnesį jai grąžinsiu po 100 eurų. Sutiko. Įsivaizduojat? Susitarimą vykdau“, – pasakojo A. Avižienytė-Grigaravičienė.
Vėliau dar simboliškai prie operacijos išlaidų prisidėjo moters klasiokas. „Džiaugiuosi, kad radau, kas man padėjo. Tik įdomi detalė – pagalbos ranką ištiesė svetimas žmogus. Esu jai labai dėkinga. Visi man kalbėjo, kartojo, kad reikia kažką daryti, bet kai atėjo metas operaijai… Bet nesiskundžiu. Uždirbu už gėles, tačiau išlaidos taip pat nemažos, tad tokios sumos pasitaupyti negaliu“, – pasakojo pašnekovė.

Gėlių auginimas – vienas didžiausių moters pomėgių.

Skrandžio apylanka
Moteris pasakojo, kad konsultacijos su daktaru metu nutarė, jog jai reikia daryti skrandžio apylanką. Operacijos metu suformuojamas mažas skrandelis ir prie jo prijungiama plonoji žarna, tokiu būdu aplenkiant dalį virškinimo trakto. Likusio skrandžio, tulžies ir kasos sultys patenka į virškinimo traktą per papildomai suformuotą plonosios žarnos jungtį.
„Po operacijos per pirmą savaitę numečiau 16 kilogramų, per 5 mėnesius 42 kilogramus. Kaip sakau, suvalgau pusę grūdo“, – sako moteris.
Tiesa, ji neslepia, kad dar tik mokosi valgyti, nes akys vis dar „nori“ valgyti. „Būdavo nusiperku šimtalapį penktadienį ir sekmadienį jau nelieka. Dabar – jo pakanka dviem savaitėms. Ir tai jį išdalinu draugėms, svečiams, sau leidžiu vos gabalėlį. Tačiau leidžiu. Anksčiau kavinėj užsisakau 4 cepelinus ir jie būna „kaip už ausies“. Dabar vos įveikiu 1 cepeliną. Tačiau vis tiek užsisakau 2, nes akys nori, nori, nori. O organizmas jau nepriima. Jeigu bent kiek padauginu maisto – jį atpilu. Mokausi gyventi, valgyti iš naujo, keisti požiūrį. Tai tikrai pakeitė mano gyvenimą, nes anksčiau aš kaip tas gandras nekramtydama rijau, o dabar mokausi valgyti“, – atvirai pasakojo moteris.

Sutriko medžiagų apykaita
Būdama netekėjusi Aušra svėrė 56 kilogramus, jos ūgis 168 centimetrai. „Buvau tikrai neapkūni. Gal stamboki kaulai, tačiau atrodžiau gražiai. Po pirmo vaiko liko kilogramų nemažai, po antro ….Ir taip augo, augo. Kasmet po 10 kilogramų. Taip, valgiau nemažai, tačiau ir netekėjusi mėgau sočiai pavalgyti. Tiesiog sutriko medžiagų apykaita ir viskas“, – pasakojo Aušra (be to, svorio mažinimui labai tinkami ir įvairūs sveiki maisto produktai, pavyzdžiui, dumbliai).
Prieš penkis mėnesius, kai svėrė 156 kilogramus, Alytuje rūbų jau nerado. „Galėdavau rūbų įsigyti tik internetinėse parduotuvėse… Nešiojau tokius „maišus“, slėpiau figūrą. Dabar pasaulį matau kitomis akimis. Patariu visoms, kurios neturi valios laikytis kankinančių, alinančių dietų, ryžtis operacijai, gelbėti savo sveikatą“, – kalbėjo pašnekovė.

Visi klausia, ar neserga
Numetusi 42 kilogramus per 5 mėnesius, moteris labai pasikeitė: atjaunėjo, sulieknėjo, teko išmesti nemažai drabužių ir įsigyti kitų. Po pusmečio 40 metų jubiliejų švęsianti Aušra planuoja, kad svers apie 80 kilogramų. Nors dabar svoris dar siekia 114 kilogramų. „Sversiu gal ir mažiau nei 80 kilogramų“, – šypsosi moteris.
Tiesa, gana gerai žinoma moteris dažnai sulaukia klausimų, kas nutiko? „Turguje, parduotuvėje, gatvėje susistabdę žmonės klausia, kas nutiko? Su gailesčiu akyse, tarsi tikrai mane užklupo onkologinė liga. Kai pamato plačią mano šypseną – atsidūsta. Visiems su smulkmenomis pasakoju apie operaciją, tegul žmonės žino šį kelią, nes jis tikrai geras tiems, kuriems stinga valios. Ne visi gali laikytis dietų, pirkti brangius kokteilius. O atleidus vadžias, vis tiek svoris grįžta. Aš pasirinkau tokį variantą – visą gyvenimą valgysiu labai mažai, bet dėl to džiaugiuosi. Didžiuojuosi savimi, kad ryžausi, nes tai išgelbėjo mano sveikatą. Atsisakiau vieno didžiausių gyvenimo malonumų – prisikirsti iki soties, tačiau, kaip juokiuosi, būčiau ir į karstą netilpusi“, – juokiasi moteris.
Aušra džiaugiasi, kad svoris mažėja „gražiai“. „Labai matosi ant veido, tačiau gražiai traukiasi svoris visur. Paprastai, numetus svorį, po 2 metų reikia daryti odos pertekliaus šalinimo operaciją. Ji nemokama. Tačiau manau, kad man to neprireiks“, – sakė pašnekovė.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: