Rita Krušinskaitė
„2021 metai ypatingi – birželio 14-ąją, Vilties ir gedulo dieną, sukanka 80 metų nuo didžiųjų masinių trėmimų. Norėdama įamžinti šią datą ir pagerbti mūsų tautos kankinius, jų atminimui parašiau knygą „Erškėčių kelias“, – sako rašytoja Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė.
„Prabėgo 80 metų… Tačiau ano skausmingojo birželio nenusinešė veržli Laiko tėkmė. Jis išliks Lietuvos istorijos puslapiuose – kaip amžina birželio gėla“, – rašoma 16-osios rašytojos knygos „Erškėčių kelias“, skirtos tremtiniams, pasmerktiems negrįžti ir sugrįžusiems į tėvynę, pratarmėje.
Anot E. Biliūtės-Aleknavičienės, knygą sudaro biografinės apybraižos apie dvasininkus, mokytojus ir paprastus žmones, kurių gyvenimus sieja tremtis. Vieni jų patys buvo ištremti, kiti tremties baimę ir persekiojimus turėjo ištverti savo tėvynėje. Dalis apybraižų buvo publikuota anksčiau – Punske leidžiamame istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum“ ir laikraštyje „Mokslo Lietuva“, dalis naujos medžiagos skaitytojui pristatoma pirmą kartą.
Visos apybraižos pagrįstos tikrais įvykiais, archyvų medžiaga, jautriai perpinta su gyvų liudininkų niekur neskelbtais prisiminimais.
Pirmoji apybraiža „Erškėčiuotas kunigo kelias“ skirta atminti iš Balkūnų kaimo kilusiam kunigui, pedagogui, partizanų globėjui, gulagų kankiniui Zigmui Neciunskui-Elytei, savo gyvenimo pavyzdžiu rodžiusiam, kaip reikia mylėti, kentėti ir atleisti.
Kitoje dalyje pasakojama apie mokytoją, rašytoją, visuomenininką Konstantiną Bajerčių-Garibaldį.
„Apie šią iškilią asmenybę esu rašiusi ir anksčiau, tačiau laikui bėgant iš praeities iškyla ir atsiranda nauji faktai. Tai asmenybė, kurios pamiršti nevalia nei šiuolaikiniam mokiniui, nei mokytojui“, – kalba E. Biliūtė-Aleknavičienė.
Praeities dulkės nubrauktos nuo tremtinio, iškilaus pedagogo Juozo Mičiulio gyvenimo. Jis įkūrė Alytuje mokytojų seminariją ir buvo pirmasis jos direktorius. Knygoje prisimenamas jo daug drąsos tuo metu pareikalavęs poelgis, kai karo metais, uždarius Marijampolės mokytojų seminariją, jos auklėtiniams pagalbos ranką ištiesė J. Mičiulis, leisdamas Alytuje laikyti valstybinius egzaminus.
E. Biliūtė-Aleknavičienė rašo apie partizano Adolfo Ramanausko-Vanago šeimą ir jos išgyventą tragediją bei paprastus dzūkus, nepabūgusius susidorojimo ir šovininėje, įdėtoje į inkilą, išsaugojusius garsiojo partizano rankraščius, apie okupacijos metais laisvo žodžio sargyboje ištikimai stovėjusius kunigus: Sigitą Tamkevičių, Lionginą Kunevičių, Alfonsą Svarinską bei kitus dvasininkus.
Knyga baigiama apybraiža apie paprasto kaimo žmogaus, rašytojos kaimyno, išsigelbėjusio nuo tremties, likimą, jo santykį su žmonėmis ir žeme.
„Lietuvoje išleista daug atsiminimų knygų apie tremtį, tačiau mažoka apie tai, ką žmonės patyrė išvengę tremties, kaip politiniai kaliniai ir tremtiniai buvo sutikti sovietinėje Lietuvoje. Viliuosi, kad šią spragą kažkiek užpildys ir knyga „Erškėčių kelias“, – sako rašytoja.
Knyga „Erškėčių kelias“ išleista asmeninėmis E. Biliūtės-Aleknavičienės lėšomis.