Šildymo kainų rinką analizuojantys specialistai pastebi, kad šiemet lietuvių šildymo sąskaitos didės. To priežastis – augančios biokuro ir dujų kainos. Ekspertų teigimu, didžiausią įtaką šis kainų šuolis turės energiškai neefektyviausių būstų gyventojams. Kaip sušvelninti brangstančio šildymo padarinius?
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LTŠA) prezidento Valdo Lukoševičiaus teigimu, kritusias šildymo kainas praėjusius dvejus metus lėmė Centrinės ir Pietų Europos miškus puolę žievėgraužiai vabzdžiai bei dėl jų išdžiūvę dideli miškų plotai. Ypač ši nelaimė palietė Baltarusiją ir Ukrainą.
„Bandžius suvaldyti kenkėjų antplūdį, teko iškirsti daugybę Baltarusijos miškų. Tai reiškė, kad susidarė dideli kiekiai atliekų ir biokuro, kurį valstybė eksportavo. Jis buvo ženkliai pigesnis ir sudarė 30 proc. visos biokuro rinkos, nes dėl poreikio ir gausos jį reikėjo greitai realizuoti. Tai numušė visos biokuro rinkos kainas ir būtent todėl dar visai neseniai gyventojai stebėjo atpigusią šilumą“, – sako V. Lukoševičius.
Šildymas turėtų brangti iki 30 proc.
Šiuo metu biokuro kainos yra išaugusios 30-40 proc., o gamtinės dujos pabrangusios du kartus, lyginant su praėjusiais metais. Kadangi net 75 proc. šildymui naudojamo kuro sudaro biokuras, o dar 17 proc. – dujos, augančios iškasenų kainos lems ir didėsiančias gyventojų išlaidas šildymui.
LTŠA prezidentas akcentuoja, kad minėta situacija rinkoje ir dėl to kritusios biokuro kainos buvo unikalus atvejis, o Baltarusijoje atlikti sanitariniai kirtimai jau spėjo užkirsti kelią minėtų vabzdžių plitimui.
„Be to, kadangi Baltarusijoje pamažu statomos biokuro elektrinės, katilinės ir celiuliozės bei plokščių fabrikai, naudojantys šias medienos atliekas, čia pastebimas vis didesnis poreikis smulkintai medienai. Viso to pasekmė – galbūt ir ne drastiškai, tačiau tikrai pakilsiančios žmonių šildymo sąskaitos. Jos gali pasiekti 2019 metų lygį, o lyginant su praėjusiais metais, išaugs 10–27 proc.“, – teigia specialistas.
Kainų pokyčių akivaizdoje išskiria renovacijos svarbą
Kalbėdamas apie galimybes sumažinti neigiamus brangstančio šildymo padarinius žmonių kasmetėms išlaidoms, V. Lukoševičius akcentuoja būtinybę didinti būsto energinį efektyvumą, t .y. renovuoti gyvenamąjį namą.
„Mes nuolat analizuojame daugiabučių šilumos apskaitos statistiką, kuri matuoja realų šilumos suvartojimą daugiabučiuose, todėl matome, kiek šilumos buvo suvartojama būstuose prieš jų modernizavimą ir po. Skirtumai yra milžiniški – vartotojai po renovacijos dažniausiai moka net 2–3 kartus mažiau nei iki jos. Tad kol vieni gyventojai tame pačiame mieste už šildymą gali mokėti 100 Eur, kiti išleidžia vos 20 Eur. Kadangi kontroliuoti šildymui naudojamo kuro kainų neįmanoma, didžiausias sutaupymo potencialas slypi būtent pastato renovacijoje“, – teigia LTŠA prezidentas.
Ragina renovacijos galimybėmis domėtis jau dabar
Neseniai atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai parodė, dėl ko labiausiai nuogąstauja nerenovuotų daugiabučių gyventojai. Net 46 proc. respondentų labiausiai nerimą kelia ateityje augsiančios šildymo kainos ir brangsianti renovacija.
Tačiau panašu, kad šios baimės – ne iš piršto laužtos, nes tendencingai augančios šildymo sąskaitos ir didėjančios statybinių prekių kainos lemia, kad gyventojų nuogąstavimai gali išsipildyti. Dėl to ekspertai rekomenduoja nieko nelaukti ir apie renovacijos galimybes pasidomėti jau dabar bei ryžtis savo daugiabučio modernizavimui.
