Rita Krušinskaitė
Kūčios ir Kalėdos bene gražiausios ir jaukiausios šventės, suburiančios draugėn po visą pasaulį išsibarsčiusias šeimas. Tai susitaikymo, naujų vilčių ir naujos pradžios metas.
Tradiciškai Kūčias mūsų protėviai pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Metams bėgant papročiai keitėsi – dabar prie stalo sėdama retai paisant šios tradicijos. Kūčių vakarienė valgoma įvairiu laiku, o kartais ir ne viena.
Ne mažiau svarbus ir pasiruošimo šventėms etapas, darbų užbaigimas, iš pagrindų namų sutvarkymas, kūno apsišvarinimas (nusiprausimas) ir sielos apsivalymas (rimtis, susikaupimas bei pasninkas).
Kūčių stalas užtiesiamas nauja balta staltiese, simbolizuojančia ir pabrėžiančia pradžios akimirką. Dar vienas labai svarbus Kūčių simbolis – eglutė, visžalis, gyvybę simbolizuojantis medis. Anksčiau eglutė būdavo puošiama išimtinai Kūčių dieną, dabar – gerokai anksčiau, kad ilgiau namuose spinduliuotų džiugią ir šviesią nuotaiką.
Kūčioms šeimininkės tradiciškai gamina 12 patiekalų, kas greičiausiai simbolizuoja 12 mėnesių metuose, skaičiuojamų pagal mėnulį. Patiekalų gausa ir kitais Kūčių papročiais ir ritualais siekiama užtikrinti gausą ir skalsą namams ateityje tikint, kad jei šventės metu ant stalo yra daug maisto, jo bus daug visą laiką.
Kūčių vakarienei patiekalai negaminami iš gyvūninės kilmės riebalų, mėsos ir pieno produktų. Tradiciškai valgomas aguonpienis, kalėdaičiai, žuvies, grybų patiekalai, silkės. Vakarienė prasideda malda, vienų kitiems palinkėjimais sveikatos, laimės, tikint, kad jie turi magišką galią ir išsipildys. Kalėdaičio padalijimas – ritualinis veiksmas, turintis būrimo ypatybių. Manoma, kad jei laužiant kalėdaitį atiteks didelis gabalas, kitąmet laukia gera dalia, jei mažas – prastesni metai, o jei atsilauži dalį su kryžiaus ženklu, keliausi anapus. Po vakarienės visas likęs maistas nuo stalo nenuimamas, paliekama vėlėms.
Kai laikrodis išmuša dvyliktą valandą nakties ir jau būna baigta Kūčių vakarienė, galima pasinerti į magijos pasaulį ir imtis būrimų. Buvo tikima, kad sakraliu metu pasirodę ženklai, atlikti veiksmai, ištarti žodžiai turi magišką galią. Žmonės spėdavo orą, būsimą derlių, gyvulių prieauglį, ypač daug dėmesio skiriama vedybiniams burtams.
Vienas iš senesnių burtų – merginos turi išsikepti po pyragėlį su kanapėmis ir stebuklingą naktį padėti jį ant slenksčio, tada įleisti šunį. Kurios merginos pirmą pyragėlį suės, ta pirma ir ištekės. Kitas burtas – į maišą reikia sudėti vyriškus ir moteriškus batus ir nežiūrint išsitraukti vieną. Jei mergina išsitrauks vyrišką, o vaikinas moterišką, reiškia, tais metais sukurs šeimą. Ar pavyks ateinančiais metais sukurti šeimą, stebuklingą naktį galima sužinoti ir tokiu būdu: iš dubens pasemkite saują riešutų, saldainių ar kūčiukų ir suskaičiuokite, jei bus porinis skaičius – sutiksite savo antrąją pusę.
Pirmoji Kalėdų diena švenčiama ramiai, namuose su pačiais artimiausiais žmonėmis. Antrąją Kalėdų dieną prasideda linksmybės, einama į svečius, lankomi giminaičiai, kaimynai.
Sakoma, kad per šventes reikia stengtis bendrauti tik su tais, kurie jus saugo ir linki gero. Taip užtikrinsite teigiamas mintis ir sėkmingus ateinančius metus. Tikima, kad jei kalėdinė naktis šviesi ir giedra, žvaigždėta, kiti metai gali būti dosnūs gausiu derliumi, laukia geri metai ir viltinga ateitis.