Šeši Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariai – Aurimas Truncė, Vytas Arbačiauskas, Povilas Dzenkus, Marius Mickevičius, Justas Truncė ir Rasa Vitkauskienė – paskelbė nutraukiantys veiklą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje. Nuo šiol taryboje jie tęs darbą Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“.
Frakcijos pirmininkas A. Truncė – vienas ilgiausiai savivaldybės taryboje dirbančių tarybos narių. Politiko kelią jis pradėjo su Naująja sąjunga (socialliberalais), vėliau tapo Darbo partijos nariu, po to perėjo į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, dabar prisijungė prie Demokratų sąjungos ,,Vardan Lietuvos“. Kodėl? Apie tai ir kitus dalykus kalbamės su Aurimu Trunce.
– Kelyje – nemažai pokyčių, skirtingų partijų. Kas lėmė, kad dabar nusprendėte prisijungti prie Sauliaus Skvernelio įkurtos Demokratų sąjungos ,,Vardan Lietuvos“?
– Apsisprendimą tapti Demokratų sąjungos ,,Vardan Lietuvos“ steigėjais ir jos nariais lėmė tai, kad norime dirbti komandoje, kuri įsiklauso į žmonių nuomonę, kurios programoje ypač daug dėmesio skiriama savivaldai, skaidrumui, socialinių ir sveikatos problemų sprendimui, nedarbo ir skurdo mažinimui. Mums svarbu, kad keliami Demokratų sąjungos tikslai yra artimi ir Alytaus rajono aktualioms problemoms spręsti. Tarp partijos narių vyrauja demokratiški santykiai, laisvai galima reikšti nuomonę, realizuoti idėjas. Be abejo, apsisprendimą lėmė ir tai, kad ši politinė jėga dirba konstruktyviai, turi aiškius tikslus ir bendradarbiauja su visais gyventojais tiek miestuose, tiek rajonuose.
– Esate savivaldybės tarybos mažuma – įtakos sprendimams ne tiek jau ir daug. Tad ko tikitės, įkūrę frakciją? Kodėl neprisijungė kiti du buvę jūsų kolegos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai?
– Į savivaldos rinkimus ėjome, turėdami savo aiškią programą, pasiūlymus, matymą, kaip spręsti gyventojų problemas, pagerinti jų gyvenimo kokybę. Tas matymas neretai skiriasi nuo Alytaus rajono valdančiosios partijos, todėl natūraliai susiklostė, kad esame opozicijos gretose. Mes palaikome reikalingus ir naudingus sprendimus, tačiau visuomet stengiamės atkreipti dėmesį į tuos, kurie mums neatrodo esantys geriausi. Opozicija taip pat turi savo prevencinę misiją – ne tik oponuoti, bet ir būti skaidrumo sergėtoju, savotišku kontrolieriumi, privalančiu stebėti, viešinti, užkirsti kelią galimiems neskaidriems procesams, nepotizmo atvejams. Kalbant apie ribotą mažumos įtaką savivaldos sprendimams, tai labiau vertinu kaip sisteminį savivaldą kuruojančių teisės aktų trūkumą, todėl manau, kad šią sistemą būtina tobulinti, vardan skaidresnės demokratijos daugiau įgaliojimų reikėtų suteikti tarybų mažumoms. Mūsų frakcija įsikūrė vos prieš kelias savaites, o prisijungti prie jos niekada nėra vėlu. Likę du tarybos nariai yra LVŽS nariai, kuriais mes niekada nebuvome. Kodėl jie neprisijungė, klausimas, manau, skirtas jiems. Kiekvienas turime galimybę laisvai rinktis.
– Politiko kelią pradėjote su Naująja sąjunga (socialliberalais), pastarajai susijungus su Darbo partija, tapote jos nariu. Į šią savivaldybės tarybą esate išrinktas pagal Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, dabar prisijungėte prie Demokratų sąjungos ,,Vardan Lietuvos“. Ar Jus nuvylė tų politinių jėgų lyderiai, ar pati partijų veikla?
– Naujoji sąjunga susijungė su Darbo partija, todėl natūralu, kad buvau šios partijos nariu. Kai palikau Darbo partijos gretas, iki šiol nepriklausiau jokiai politinei partijai ar judėjimui. Turėjome sumanymą kurti savo judėjimą, tačiau gavome pasiūlymą vienytis su LVŽS ir kartu eiti į savivaldos rinkimus. Mes su komanda ilgai svarstėme šį pasiūlymą, vertinome šios politinės jėgos programą, kryptis ir, kadangi esame kaimiškas kraštas, taip pat siekėme pritraukti daugiau dėmesio regioninei politikai, visa tai labai sutapo su mūsų matymu, sutikome su pasiūlymu. Pabrėžiu, kad LVŽS nariais niekada ir nebuvome. Mūsų frakcijai labai svarbus buvo ir yra komandinis darbas, tikrosios vertybės, pagarba kitam žmogui, pasitikėjimas, tačiau ilgainiui iš LVŽS lyderio to pasigedome ir nebematėme galimybių toliau tęsti darbų su šia politine jėga.
– Į Alytaus rajono savivaldybės tarybą esate renkamas nuo 2002 metų. Buvote savivaldybės administracijos direktorius, mero pavaduotojas. Kokius nuveiktus darbus išskirtumėt? Kokius sprendimus inicijavo būtent jūsų frakcija pastaraisiais metais?
– Vienas pats administracijos direktorius ar mero pavaduotojas sprendimų nepriiminėja, tačiau Alytaus rajonas, man vadovaujant administracijai, turėjo rekordiškai daug investicijų, vykdė investicinių projektų. Tik labai gaila, kad galiausiai neliko jų tęstinumo, nebuvo saugoma ir prižiūrima tai, kas buvo sukurta. Dėkoju administracijos komandai, su kuria tuomet kūrėme naujus projektus ir darėme pokyčius rajonui. Jau praėjo daug laiko, bet turbūt reiktų paminėti Daugų irklavimo bazės infrastruktūros atnaujinimą, Giluičio ežero erdvių sutvarkymą, Simno gimnazijos sporto aikštyno rekonstrukciją, Pivašiūnų senelių globos namų statybą, priešgaisrinės tarnybos pastato rekonstrukciją Dauguose, nestacionarių socialinių paslaugų teikimą, viešųjų paplūdimių sutvarkymą ir įrengimą, kelių remontą ir priežiūrą, gatvių apšvietimą. Tuomet visko buvo daug padaryta. Tikiu, kad žmonės tą prisimena ir nuo „dūšios“ sakau, kad stengėmės su komanda pateisinti visų rajono žmonių lūkesčius.
– Kaip Jūsų akimis, keičiasi Alytaus rajonas ir jo žmonės?
– Išties pasikeitėme visi. Pirmiausia – padangų gaisras šalia esančiame Alytaus mieste, vėliau –pandemija, o dabar dar ir karas žmones privertė perdėlioti prioritetus, vertybes, ir jie išties pasikeitė – tapo vieningesni, paslaugesni vieni kitiems, pakantesni. Natūralu, kad pokyčių atsiranda ir pačiame rajone – infrastruktūros, sveikatos, socialinėse srityse. Gaila, kad nė iš vietos nejuda švietimo kokybės reikalai, kultūrai dėmesio taip pat mažėja, rajone daugėja apleistų, neprižiūrėtų viešųjų erdvių, į kurias kadaise buvo investuota nemažai Europos Sąjungos lėšų. Žiedinės ekonomikos iniciatyvų ir tvarių sprendimų rajone pasigendu labiausiai.
– Kokius sprendimus, būnant politikoje, savivaldybės taryboje, priimti sunkiausia? Ar yra tokių, dėl kurių gailitės arba kurie yra ypač svarbūs ir pasiteisinę?
– Visuomet sunkiausi sprendimai, susiję su įstaigų uždarymu ar reorganizacija. Kaip parodė praktika, dažniausiai nueinama lengviausiu keliu – uždaroma, o ne ieškoma galimybių pertvarkyti, išsaugoti. Taip, yra sprendimų, dėl kurių man be galo gaila. Mano jau paminėta irklavimo bazė Dauguose, kurią buvo nuspręsta atiduoti į privačias rankas, Alovės seniūnijos, kultūros namų perkėlimas į mokyklos pastatą ir kt. Iš dalies džiaugiuosi, kad privatus verslas ar bendruomenė pradeda kurti pridėtinę vertę rajonui – jų paslaugos tikrai yra naudingos. Man svarbu, kad rajono gyventojas gautų kuo didesnę pridėtinę vertę sau. Nes tai yra tai, dėl ko mes esame.
– Kokie, Jūsų nuomone, savivaldybės prioritetiniai darbai?
– Prioritetas turėtų būti mūsų vaikai, jaunimas ir investicijos į juos, verslas ir socialinis pokytis. Dėmesį turėtume sutelkti į Alytaus rajono švietimo sritį, gerinti mokinių ugdymo kokybę, suteikti galimybę pedagogams kelti kvalifikaciją. Taip pat ne mažiau svarbu ir toliau gerinti, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kad kuo dažniau ir daugiau jos būtų arčiau gyventojų. Verslui, investuotojams kuriamos galimybės ženkliai prisidėtų prie biudžeto lėšų didėjimo, o tai suteiktų daugiau galimybių sparčiau, kokybiškiau ir didesniais mastais plėsti, atnaujinti rajono infrastruktūrą. Svarbu burti bendruomenes, skatinti socialinius verslus ir būti pilietiškais.
– Kokius įgyvendintus projektus išskirtumėte, kaip labiausiai prisidedančius prie gyventojų gerovės? Ar jaučiatės asmeniškai prisidėjęs prie rajono plėtros?
– Labai džiaugiuosi, kad pagaliau gyventojai turi galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas arčiau savo namų. Tai ypač aktualu mūsų rajone, kur didžiąją visuomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus gyventojai, turintys įvairių sveikatos problemų. Tačiau to dar nepakanka, šias paslaugas išties reikėtų plėsti dar labiau.
Prie rajono plėtros prisideda kiekvienas tarybos narys, nes jis yra asmeniškai atsakingas už tai, kokiems sprendimams jis pritaria arba nepritaria. Labiausiai džiugina mobiliosios sveikatos, socialinės, kultūrinės paslaugos gyventojams, nes tai yra sudedamoji rajono gerovės indekso dalis.
– Pats į savivaldybės tarybą atėjote, būdamas 30-ies, vėliau atsivedėte sūnų dar jaunesnį – 22-ejų. Ar požiūriai į svarstomus klausimus ir sprendimus sutampa?
– Sūnaus į politiką neatsivedžiau. Tai buvo jo sprendimas, kurį jis priėmė, matydamas mano įsitraukimą į rajono gyvenimą. Smagu, kad dabar su sūnum daug diskutuojame, kalbamės, pasikeičiame nuomonėmis, argumentais. Natūralu, kad kartais požiūriai išsiskiria, nes esame skirtingo amžiaus, turime skirtingų patirčių, nepaisant to, kad esame vieno kraujo, esame ir skirtingos asmenybės. Būtent kalbėjimasis mums padeda priimti vienas kito skirtingus požiūrius, juos gerbti.
– Iš kur tas šeimyninis pomėgis politikai?
– Nuo mažens man buvo svarbus pasitikėjimas kitais žmonėmis, gal todėl, pradėjęs domėtis politika, įsitraukiau į savivaldybės tarybos veiklą. Na, o mano sūnus – azartiškas, matyt metė iššūkį sau, kad mane politikoje aplenks. Ateitis parodys.
– Esate ne tik politikas, bet ir ūkininkas, verslininkas, medžiotojas, taip pat – tėtis ir senelis. Kaip paskirstote laiką?
– Nepatikėsite – laiko skirstyti net nereikia. Pirmiausia – meilė šeimai, paskui ūkis, verslas, medžioklė. Turbūt būsiu banalus, bet dabar didžiausia mano meilė – anūkė, nes ji yra mano laiko valdovė. O iš tikrųjų tai labai noriu praleisti kuo daugiau laiko su tėvais, šeima, draugais – jie mano stiprybė ir tikėjimas.
– Ačiū už pokalbį.
Parengė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyrius