Dainavos žodis

Nederlingose žemėse ūkininkaujantys dzūkai tiki geresniais laikais

Dalė ir Juozas Zelenauskai.
Lazdijų rajono ūkininkai Dalė ir Juozas Zelenauskai. (Asmeninio albumo nuotr.)

Rita Krušinskaitė
Dėl išaugusių trąšų ir degalų kainų visi šalies ūkininkai susiduria su didžiuliais iššūkiais, kurie ypač dideli ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. „Kyla minčių atsitraukti, bet kur trauktis, jei visos santaupos sudėtos į techniką, reikia tikėti, kad ateis geresni laikai“, – sakė Lazdijų rajono ūkininkai Dalė ir Juozas Zelenauskai.
Semoškų kaimo (Kapčiamiesčio seniūnija) ūkininkų D. ir J. Zelenauskų sėkminga veikla ne kartą buvo pripažinta ir įvertinta. Nederlingose žemėse vystomas augalininkystės ūkis praėjusiais ir 2012 metais konkurse „Metų ūkis“ Lazdijų rajone buvo įvertintas antra vieta, o beveik prieš dešimtmetį – 2013-siais, tame pačiame konkurse buvo pripažintas geriausiu ir pelnė pirmą vietą.
Ir vyras, ir žmona tikina, kad, norint pasiekti gerų rezultatų nederlingose žemėse, reikia daug ir kantriai dirbti, tačiau neslepia ir to, jog, gerai organizavus darbus, galima ir prie jūros kelioms dienoms ištrūkti, ir kultūrinius renginius aplankyti bei sodybos aplinką išpuoselėti.
Savarankiškai ūkininkauti šeima pradėjo 1995 metais dirbdama 6 hektarus nuosavos žemės. Dabar jų ūkio valdos maždaug 200 hektarų. Pagrindinė Zelenauskų veikla – augalininkystė, tačiau šeima savo reikmėms augina vištų, kiaulių, raguočių. „Nereikia pirkti nei kiaušinių, nei mėsos, nei pieno, daržovių irgi užsiauginame“, – sakė J. Zelenauskas. Jį meilės žemei ir darbštumo dar vaikystėje išmokė tėvai. Jis, būdamas vos dešimties, mokėjo ir arti, ir žolę pjauti.
Anot J. Zelenausko, didesnė pusė dirbamos žemės – smėlis ir žvyras, todėl derlingumas siekia vos 23–26 našumo balus. Vyras neabejoja, jei žemės būtų geresnės, tai užtektų 50 hektarų, kad gautų tokį patį pelną.
Žemės derlingumas diktuoja ir kokias kultūras auginti. Pirmiausia tai tradicinės nederlingose žemėse geriausiai augančios ir derančios kultūros – rugiai, avižos, grikiai. Geresnėse žemėse ūkininkas dar sėja 20–30 hektarų kviečių ir šiek tiek žalinimo mišinio. „Išmokos nederlingose žemėse nedidelės, jos netenkina, tačiau tai vis šis tas“, – kalbėjo J. Zelenauskas.
Anot J. Zelenausko, jis labai nusivylė lietuvių grūdų supirkėjais, kurie siūlo žemas kainas ir dėl įvairių priežasčių daro dideles nuoskaitas, tad ūkininkui uždarbio lieka gaidžio ašaros. „Suradome lenkų supirkėją, kuris nupirko lietuviams netikusias avižas ir už pašarinius grūdus sumokėjo didesnę kainą, nei Lietuvoje moka už maistinius“, – teigė ūkininkas.
Kad ir kaip moderniai besistengtų ūkininkauti nederlingose žemėse dzūkai, jiems niekada nepavyks užauginti tokių derlių, kokius užaugina Kėdainių ar Marijampolės rajonų ūkininkai.
„Jei prikuli 3 tonas, tai jau labai gerai, o praėjusiais metais vidurkis buvo vos 1,5 tonos. Vienuose laukuose derlius ir tonos nesiekė, kituose, kur šiek tiek geresnė žemė, derlingumas apie 30 balų, po dvi prikūlėme“, – pasakojo ūkininkas. Per visą ūkininkavimą J. Zelenauskas daugiausia yra prikūlęs 3,5 tonos iš hektaro. J. Zelenauskui tik šypseną kelia kai kurių ūkininkų pasibėdojimai, kad iš hektaro prikūlė po 4 tonas grūdų – jo dirbamuose laukuose tokio derliaus dar nepavyko užauginti.
Iš kur ūkininkai semiasi jėgų ir noro ūkininkauti, jei įdėtas darbas neadekvatus gaunamam rezultatui, J. Zelenauskas be nusivylimo paaiškina, kad būna ir geresnių, ir blogesnių metų, o žmogus taip sutvertas, kad tikisi, jog bus geriau, o ne blogiau. Naujos technikos ūkininkas už paskolas pirkti neskuba, remontuoja turimą, nes nenori gyventi įtampoje vis galvodamas, ar užderės geras derlius ir pavyks laiku atsiskaityti su banku. Tik vieną kartą Zelenauskai surizikavo ir, pasinaudoję parama, nusipirko kombainą „New Holland“. „Bijojome, ėmėme paskolą, bet viskas gerai pavyko. Mūsų regione negali labai rizikuoti ir pasitikėti, kad pavyks derlių gerai parduoti ir padengti paskolą“, – aiškino ūkininkas.
Kad ir kokius sunkumus tenka įveikti, Zelenauskai ūkininkavimo mesti nežada. „Mes jau negalime to padaryti, beveik trisdešimt metų ūkininkaujame, visos santaupos sukištos į geležis, turime visą reikalingą techniką laukams apdirbti ir derliui nuimti, todėl samdome tik vieną žmogų, visus darbus nudirbdami savo šeimos jėgomis ir artimųjų pagalba. Be to, ūkininkavimo patirtį iš mūsų perima dukra Raminta su vyru, ūkininkaujanti šalimais“, – sakė J. Zelenauskas.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: