Rita Krušinskaitė
Balandžio mėnesį Varėnos rajono miškuose apgyvendinta stumbrė jau augina jauniklį ir džiaugiasi didėjančia gentainių kompanija. Dzūkijos nacionaliniame parke esančiame Stėgalių gamtiniame komplekse sėkmingai jau apgyvendinta 11 stumbrų.
„Šią savaitę atvežėme du ir kiekvieną dieną jų skaičius gali padidėti“, – „Dainavos žodžiui“ sakė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius.
Pagal stumbrų iškėlimo iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų į Dzūkiją projektą, Dzūkijos nacionaliniame parke įrengtuose trijuose skirtingo dydžio aptvaruose ketinama apgyvendinti 25–30 stumbrų. Viename jų karantinuosis tik atvežti iš Vidurio Lietuvos stumbrai, didesniame bus formuojamos motininės bandos, kurias paskui jau bus galima išleisti, o trečias aptvaras bus ekspozicinis, kuriame vaikščiojant specialiai įrengtais takais bus galima pamatyti stumbrus. Čia pat įrengtame stumbrininko namelyje per vaizdo kameras arba monitorių bus galima gyvai stebėti stumbrų gyvenimą.
Anot E. Gudelevičiaus, pirmiausia bus siekiama, kad ekspoziciniame aptvare apgyvendinti stumbrai apsiprastų su naujomis gyvenimo sąlygomis ir priprastų prie lankytojų dėmesio, pamatę žmogų neskubėtų slėptis ir lankytojai galėtų jais gėrėtis.
Pastaruoju metu ekspoziciniame aptvare jau gyvena 3 patinai, atvežti iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų. Kitame aptvare formuojama banda iš Lietuvoje sugautų patelių ir iš Baltarusijos į Dzūkijos miškus atklydusio patino, kurį pavyko sugauti, kai jis buvo atėjęs aplankyti Nedzingės kaimo gyventojų karvių.
Stumbrų perkėlimui į naują vietą taikomas „kietasis“ būdas, kai žvėrys paleidžiami jiems visiškai nepažįstamoje aplinkoje, ir „minkštasis“, kai naujoje vietoje pirmiausia pastatomas adaptacinis aptvaras, kuriame stumbrai apsipranta su naujomis gyvenimo sąlygomis ir vienas su kitu. Būtent „minkštasis“ būdas yra taikomas ir perkeliant stumbrus į Dzūkiją.
Stumbrui pakliuvus į gaudylę, jis trumpam užmigdomas ir jam įsegamas identifikavimo įsagas. Taip pat paimamas mėginys genetiniams tyrimams bei uždedamas antkaklis, siunčiantis informaciją apie žvėrį. Subrendusios, iki 4 metų amžiaus, patelės transportuojamos į Dzūkijos nacionalinio parko rezervatą. Tuo tarpu patinai ir kitų amžiaus grupių patelės po kontrolinių patikrinimų paleidžiamos į laisvę. Nuo stumbro pagavimo momento iki jo paleidimo į aptvarą Dzūkijoje perkėlimo komanda užtrunka ne ilgiau kaip 5 valandas.
„Gamtininkų nuomone, stumbrai Dzūkijos šiluose jaučiasi gerai. Tai patvirtina ne tik aptvare gyvenančių stumbrų stebėjimo duomenys. Neseniai vykusios tarptautinės konferencijos dalyviai patvirtino, jog stumbrai puikiai išgyvena pušynuose. Šių žvėrių Dzūkijos miškuose praėjusiais metais buvo pastebėta daugiau kaip 20. Įdomu tai, kad per metus laiko jie nepasitraukė arčiau dirbamų laukų, kad galėtų lengviau prasimaitinti, o gyveno miškuose patys susirasdami maisto ir išlikdami beveik nepastebėti“, – pasakojo E. Gudelevičius.
Projektas baigiasi ateinančių metų gegužės 31 dieną. Iki to laiko stumbrai turi būti perkelti į Dzūkiją ir suformuota jų banda. Stumbrų perkėlimo plano dalies Dzūkijoje su aptvarais ir kitais techniniais dalykais vertė 2 mln. eurų. Projektą įgyvendina VSTT su partneriais – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Valstybinių miškų urėdija.
Dėl išnykimo grėsmės įrašytų į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas stumbrų Lietuvoje priskaičiuoja apie 300. Daugiausiai jų gyvena Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.
Senovėje stumbrai Lietuvoje buvo įprasti miško gyventojai, vėliau dėl intensyvios medžioklės XIII a. viduryje išnyko. Į Lietuvą du stumbrai vėl buvo atvežti 1969 metais, po metų atvežti dar aštuoni, o 1973 metais paleisti į laisvę pirmieji penki Panevėžio rajone, Pašilių aptvare, atvesti stumbrai.