Dainavos žodis

Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2023 — Marcinkonys

Marcinkonys tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. (Varėnos r. sav. nuotr.)

Rita Krušinskaitė

Šilų glėbyje skendintiems Marcinkonims šie metai ypatingi. Tapę Lietuvos mažąja kultūros sostine, jie vietinius ir svečius pakvies į daugiau nei įprasta kultūrinių renginių ir supažindins su šio nuostabaus Dzūkijos kampelio tradicijomis bei naujovėmis.

Iškilmingas, o kartu ir dzūkiškai nuoširdus Lietuvos mažosios kultūros sostinės atidarymas Marcinkonyse prasidėjo šv. Mišiomis, kurios už kaimą ir jo žmones buvo aukojamos Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado parapijos bažnyčioje. Tada Marcinkonių kultūros centre, koncertuojant marcinkoniškiams ir svečiams, buvo pristatyta visų metų kultūros renginių programa, kurioje susijungę nauja ir sena, parodomos gairės ateičiai ir kuri nepaliks abejingų nei jaunų, nei senjorų.

Anot renginio metu kalbėjusio Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, šie metai bus labai puiki proga visai Lietuvai parodyti, kokia čia graži gamta ir svarbiausia, kokie darbštūs, kūrybingi ir dainingi žmonės gyvena Marcinkonyse. 

Šia svarbia proga buvo pristatyta Marcinkonių simboliu tapusio folkloro ansamblio veiklą įamžinusi fotografijų paroda „Vai, pucine“. Ne vieną dešimtmetį skaičiuojančiose fotografijose įamžintos akimirkos dar kartą patvirtino, jog marcinkoniškiai visada mylėjo ir skambiomis dainomis garsino savo kraštą.

Šventinis renginys baigėsi iš Dzūkijos kilusios lietuvių liaudies folkloro dainininkės, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės, etnologės Veronikos Povilionienės ir folkloro grupių „Ratilai“ ir „Blezdinga“ dainomis. Nuskambėjus paskutiniams renginio akordams, marcinkoniškiai ir svečiai neskubėjo į namus – dalijosi prisiminimais, dainavo dzūkiškas dainas ir vaišinosi gardžiais dzūkiškais valgiais.

Lietuvos mažosios kultūros sostinės kasmet išrenkamos konkurso, kurį inicijuoja Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, būdu. Projekto partneriai – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kultūros ministerija, Lietuvos seniūnų asociacija.

Šventinių renginių programos pristatymu Marcinkonys pradėjo Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus. (Varėnos r. sav. nuotr.)

Šių metų Lietuvos mažosiomis kultūros sostinėmis tapo Kauno rajone esanti Kulautuva, Biržų rajone esanti Pačeriaukštė, Marcinkonys Varėnos rajone, Baraginė Marijampolės savivaldybėje ir Plungės rajone esantys Plateliai. Įvairiems Lietuvos etnokultūriniams regionams atstovaujantys mažųjų kultūros sostinių atrankos laimėtojai didelį dėmesį skyrė mažosios kultūros sostinės renginių pristatymui, vietos tapatybę ir įvaizdį įtvirtinančioms veikloms, kurios stiprina partnerystę ir ryšius bendruomenėje. Taip pat siekiama kurti naujas kultūros tradicijas bei atgaivinti ir puoselėti esamas, minėti bendruomenių jubiliejines datas.

Pirmąja Lietuvos mažąja kultūros sostine 2015 metais buvo paskelbti Naisiai, o nuo 2018-ųjų Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkst. eurų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių svarbiausiems projektams.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: