Rita Krušinskaitė
Susitikime su europarlamentare Rasa Juknevičiene alytiškiai susipažino su Europos Parlamento (EP) veikla ir išgirdo atsakymus į rūpimus klausimus – karo Ukrainoje aktualijas, ekonominį ir gynybinį saugumą bei pasvarstymus, kokių sprendimų galima tikėtis po vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.
Alytus tapo pirmąja stotele, kurioje EP biuras Lietuvoje startavo su nauju renginių ciklu „Pusryčiai Europoje“ ir alytiškius pakvietė diskutuoti rūpimais klausimais – su kokiais iššūkiais susiduria Europos Sąjunga (ES) bei EP ir ką dėl to daro.
Renginį, kurio tikslas, kad žmonės daugiau sužinotų apie EP veiklą, organizavo EP biuras, Europe Direct Alytus ir Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų koalicija.
Kas vyksta Europos Parlamente
Pirmoje susitikimo, vykusio kavinėje „Dzūkų alaus restoranas“, dalyje europarlamentarė, Europos liaudies partijos frakcijos viceprezidentė R. Juknevičienė alytiškiams papasakojo apie EP ir parlamentarų darbą.
R. Juknevičienė pirmiausia paneigė vyraujančią nuostatą, esą žmonės į EP išrenkami ir pamirštami, o jų veikla Briuselyje labiau primena poilsį nei darbą. Anot europarlamentarės, aktyviai dalyvaujančių EP veikloje Lietuvos atstovų darbotvarkė būna taip apkrauta, kad fiziškai jie net negali dalyvauti visų klausimų svarstymuose, tačiau pripažino, jog ne visi mūsų tautiečiai dirba aktyviai.
„EP, turintis 705 narius, įkurtas 1979 metais. Būtent nuo to laiko į jį nariai renkami tiesiogiai. Šiandien EP visame pasaulyje vienintelė unikali institucija, kurioje daugybė milijonų žmonių iš skirtingų valstybių – šiaurėje nuo Švedijos, Suomijos, pietuose iki Maltos, Portugalijos – renka savo atstovus, turinčius skirtingas politines pažiūras.
Darbas EP vyksta panašiai kaip ir Lietuvoje – parlamentarai ieško, barasi, pyksta, ginčijasi, siūlo. Skirtumas tas, kad EP neturi įstatymų leidžiamosios teisės. EP įstatymų projektai ateina iš Europos Komisijos, suderinti su Europos Taryba, tačiau europarlamentarams visada lieka daug galimybių teikti pataisas. Darbas vyksta dvejose vietose: Strasbūre – plenariniai parlamento posėdžiai, o Briuselyje – komitetuose, frakcijose, rengiamos mini sesijos“, – pasakojo R. Juknevičienė.
Kaip Europos liaudies partijos frakcijos, turinčios apie 170 narių, viceprezidentė, R. Juknevičienė yra atsakinga už užsienio politiką ir saugumą. „Tai didelė atsakomybė formuoti šios grupės politinę poziciją“, – sakė europarlamentarė.
Anot R. Juknevičienės, frakcijos veikla apima ir tankų tiekimą Ukrainai, ir rezoliucijų rengimą dėl specialiojo tribunolo steigimo bei Rusijos paskelbimo teroristine valstybe.
Parlamentarė pasidžiaugė, kad po praėjusių metų vasario 24-osios, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Baltijos valstybių žodis EP tapo svarbus: „Šiandien visai kitaip įsiklausoma į mūsų žodžius, mūsų nuomonė yra gerbiama. Mes jau nesame rusofobai, perlenkiantys lazdą. Man be galo svarbu, kad Europa ir visas pasaulis suvoktų, jog laiku neįvertinti nusikaltimai (stalinizmo ir kiti) sukūrė tai, ką dabar turime. Tai sugrįžo baisiomis netektimis, krauju“, – pabrėžė europarlamentarė.
Klausimų kaleidoskopas
Ką Lietuvos atstovai daro dėl Ukrainos, klausė alytiškiai. R. Juknevičienės teigimu, ką padarė Lietuva ir jos europarlamentarai, būtų galima pasakoti be galo ilgai, pradedant tuo, jog visą laiką stebima, kas vyksta karo fronte, tačiau pagrindinis darbas yra Vakarų fronte. „Mes rūpinamės, kad Vakarai išlaikytų tą kryptį, kuri dabar yra reikalingiausia tiek ukrainiečiams, tiek mums visiems. Europos deputinizacija – tolimoji strategija, o artimoji – padėti Ukrainai atsistoti ant kojų po karo“, – aiškino R. Juknevičienė. Jos nuomone, Lietuvos europarlamentarų artimiausias uždavinys – pasiekti, kad šiemet Ukrainos kandidatės statusas pereitų į derybininkės statusą, kad Ukraina jaustų ne tik materialinę ES paramą, bet kad už europietiškas vertybes kovojanti ir norinti į laisvąjį pasaulį įsijungti valstybė jaustųsi ten laukiama.
Dzūkai teiravosi, ar EP esame girdimi ne tik dėl Ukrainos, bet ir kitų dalykų – mūsų valstybės ūkininkų dotacijų, vežėjų problemų. R. Juknevičienė patikino, kad Lietuvos ekonominius, ūkinius klausimus labai atidžiai stebi mūsų atstovybė, kuriai vadovauja ambasadorius Arnoldas Pranckevičius. „Jie pateikia informaciją tomis temomis, į kurias neturime galimybių įsigilinti ir padeda suformuoti poziciją tam tikrais klausimais bei rengti pataisas“, – sakė R. Juknevičienė.
Susitikimo dalyviai domėjosi, ar EP turi instrumentų sustabdyti Vengriją. Europarlamentarės teigimu, nėra aiškių išstojimo taisyklių, nors išmetimo tvarka yra, tačiau ES nori išlaikyti vienybę. Gal Vengrija ne visada bus tokia ir po kiek laiko situacija pasikeis. Išmesti šalį narę iš ES būtų beprecedentis dalykas, todėl siekiama rasti sąlyčio taškus, nors yra galimybė atimti balsavimo teisę.
Buvo mestas žvilgsnis ir į ateitį – kaip po vasarą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo galėtų pasiskirstyti senosios Vakarų Europos ir Rytų Europos jėgos? „Vilniuje bus aptariami gynybos klausimai, nes šis karas parodė, kad ES valstybės nėra pasiruošusios kariauti. Susitikime bus siekiama, kad šalys narės pritartų, jog gynybos reikalams būtų skiriama ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat bus sprendžiamas Suomijos, Švedijos ir Ukrainos narystės NATO klausimas. Prognozuoti sudėtinga, nes neaišku, kokia situacija bus liepos mėnesį. Akivaizdu viena, kad jau nebus galima apsiriboti tik kalbomis“, – tvirtino Lietuvos atstovė EP.
R. Juknevičienės įsitikinimu, Ukrainos atėjimas į ES būtų tolygus žmogaus atsistojimui ant abiejų kojų. Tada Ukraina su Lenkija ir Baltijos valstybėmis taptų didele atsvara Vokietijai ir Prancūzijai.
Teirautasi ir nuomonės dėl rusiško televizijos kanalo „Dožd“ uždarymo Latvijoje. „Iš pat pradžių sakiau, kad buvo neproporcingai ir drastiškai pasielgta. Stebėjau „Dožd“ daug metų ir interviu esu davusi. Žinoma, jie padarė klaidų, tačiau aš nenoriu, kad Baltijos valstybės taptų rusofobėmis blogąja prasme, kurioms kiekvienas rusas jau yra blogas. „Dožd“ transliuojama informacija skirta ne mums, jie bando paveikti rusus. Mes turime dirbti su pabėgusia Rusijos opozicija, jei norime, kad Rusija būtų kitokia. Putinui naudingos kalbos, kad Rusija niekada nepasikeis, gali lemti, jog po karo kai kurios valstybės grįš prie dialogo su juo. Jeigu turėsime strategiją, kad neužtenka, jog Ukraina laimėtų karą, ir būtų nuteisti karo nusikaltėliai, reikia ir nebijoti, kad šitas Rusijos režimas griūtų bei rusai būtų išlaisvinti iš tokio gyvenimo“, – teigė R. Juknevičienė.
Kokia perspektyva dėl Kaliningrado anklavo? „Nors esame NATO, savo teritorijoje neturime, kur išdėstyti gynybinių pajėgų. Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO mes taptume daug saugesni. Tada Kaliningradas karine prasme būtų izoliuotas“, – neabejojo europarlamentarė.
Alytiškius, nerimaujančius, ar ne per mažai pinigų Lietuva skiria savo juodai dienai, R. Juknevičienė nuramino, kad dabar gynybai lėšų skiriame daug daugiau nei anksčiau, vėl sugrąžinti šauktiniai, be to, visuomenė yra labiau mobilizuota. „Vis tik, jei ta juoda diena ateitų, teritoriją okupuoti jie yra nepajėgūs. Kartu su NATO Lietuva turi didelius žvalgybinius pranašumus prieš Rusiją. Tai, kad rytoj Rusijos ar Baltarusijos kariuomenė įžengtų į Lietuvą, tikrai neįmanoma, mane labiau neramina taikomi hibridinio karo elementai“, – pastebėjimais pasidalijo R. Juknevičienė.
Susitiko su gimnazistais
Vėliau europarlamentarė Alytaus kolegijoje susitiko su miesto gimnazijų moksleiviais, kurie apipylė ją klausimais. Jaunieji alytiškiai norėjo sužinoti apie karjeros galimybes EP. R. Juknevičienė paaiškino, jog yra politinio pasitikėjimo darbuotojai, dirbantys europarlamentarų padėjėjais, asistentais ir karjeros darbuotojai, dirbantys komitetuose, frakcijose, bei stažuotojai. Moksleiviams, norintiems padaryti karjerą EP, europarlamentarė patarė domėtis šios institucijos veikla ir bandyti įgyvendinti savo svajonę bei atkreipė dėmesį, kad nors galima gauti visų oficialių posėdžių vertimus, geras anglų kalbos mokėjimas betarpiškam bendravimui yra privalumas.
„Norėdamas dirbti EP turi nebijoti pasakyti savo nuomonę, nebijoti viešai kalbėti ar suklysti“, – patarimų negailėjo didelės politinės patirties turinti europarlamentarė.
Gimnazistams rūpėjo ir Europos saugumas, jie klausė, kaip greitai į NATO galės įstoti Švedija su Suomija ir kokią reikšmę tai turės visos Europos saugumui. „Šių valstybių įstojimas labai priklausys nuo Turkijos sprendimų, kuri kol kas blokuoja procesą. Švedijai ir Suomijai tapus NATO narėmis, Europos saugumas ženkliai padidės, atsiras strateginis gylis, kas leis labai greitai neutralizuoti Rusijos veiksmus ir Kaliningradas praras vadinamos nenuskandinamos bazės svarbą“, – sakė E. Juknevičienė.
Europarlamentarė sakė netikinti gandais, kad griaunant Berlyno sieną Vokietija su Rusija sudarė slaptą susitarimą dėl tankų „Leopard“ naudojimo: „Netikiu, kad toks susitarimas buvo. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo denacifikuota. Ir vokiečiai tapo pacifistais. Buvo susitarimas, kad Vokietija jokiai trečiai valstybei neduos ir neparduos ginklų. Dabar jiems reikia keisti šitą mąstymą, todėl vyksta tokie procesai.“
Gimnazistai pasidomėjo, ar europarlamentarės gyvenime buvusi diena, kai gyvybei grėsė pavojus. „1990-ųjų sausio 13-osios naktį bijojau dėl savo gyvybės, nes buvo pranešta, kad rusų desantininkai šturmuos Aukščiausiosios Tarybos pastatą, kuriame buvau“, – sunkius išgyvenimus prisiminė R. Juknevičienė.
Lankydamasi Dzūkijos sostinėje europarlamentarė dar davė interviu radijo stotyje FM99 bei susitiko su Alytaus trečiojo amžiaus universiteto studentais.
Nuotraukos autorės
