Šienas Nijolės Stakėnienės rankose virsta tautodailės gaminiu, turinčiu prasmę. O jeigu jis papuoštas gėlėmis, javų, avižų varpomis – verba. Alytiškiai Nijolė ir Vidmantas Stakėnai riša verbas, šiaudų sodus, renka vaistažoles. Kodėl jie, išėję į pensiją, ėmėsi tokio amato? Kaip keičiasi verbų mados? Pokalbis su N. ir V. Stakėnais.
Žiemą sutuoktiniai gyvena daugiabutyje Alytuje. Jų butas ir net balkonas pilnas gėlių žiedų, įvairių žolynų, kvapų ir spalvų. Vasarą – Pavartėnuose. Nijolė kilusi iš Pavartėnų kaimo, Alytaus rajono, Vidmantas – aukštaitis, į Dzūkiją atvyko iš Rokiškio rajono.
Sutuoktiniai, išėję į pensiją, nenuobodžiauja, kiekvienas atradęs savo hobį, iš kurio ir eurą užsidirba. Moteris žiemą riša verbas, puokštes, vyras kuria senovės lietuvių kultūroje mėgstamus tradicinius šiaudų sodus. Nijolė taip pat gamina advento vaikinus, vėlinių puokštes. Moteris sako, kad jaunystėje tokiems darbams neturėjo laiko, nes reikėjo dirbti, prižiūrėti ūkį, auginti vaikus. Dabar Nijolė ir Vidmantas džiaugiasi prisiminę jaunystėje užmirštą pomėgį. „Turime žemės, užsiauginame žolynų. Aš varpas nukarpau verbai, o vyrui lieka šiaudai. Tad jis ir gamina šiaudinius sodus“, – šypsosi pašnekovė.
Nijolė ir Vidmantas susipažino studijų metais. Abu mokėsi Vilniaus elektromechanikos technikume. Kartu sutuoktiniai gyvena 46 metus.
Ekonominė krizė atvėrė verslo nišą
2008 m. Nijolės ir Vidmanto dukra liko be darbo. Tada jauna moteris nusprendė imtis savo verslo – floristikos, tad kartu su mama Pavartėnuose pasodino įvairių gėlių. „Neilgai trukus, dukra gavo darbą, ištekėjo. O gėlės liko. Reikėjo su jomis kažką daryti. Pagalvojau, kad reikia rišti verbas. Ieškojau mokytojo, kuris galėtų pamokyti šio amato. Mokytojo neradau. Tuomet važiavau į Kaziuko mugę Vilniuje. Vaikščiojau tarp verbų pardavėjų ir stebėjau, kaip surištos verbos. Išmokau pati per save“, – apie savo veiklos pradžią, kuri prasidėjo prieš dešimtmetį, pasakojo N. Stakėnienė. Moteris pripažįsta, kad pradžia buvo sunki. Reikėjo geriau pažinti augalus, nes ne visi tinka verboms rišti.
Kiek trunka surišti vieną verbą?
Nijolė laiką skaičiuoja kitaip. Iki verbos surišimo reikia augalus išauginti, dalį susirinkti laukuose ir pievose, juos paruošti. Dauguma augalų žiemoti lieka sodyboje Pavartėnuose, tad juos reikia saugoti nuo pelių. O pats rišimo procesas – tik trečdalis darbo. „Gražiai verbai surišti reikia kelių valandų“, – sako pašnekovė ir priduria, kad šiam amatui reikia ir vyriškos jėgos – augalams prie pagaliuko pritvirtinti. Tuomet moteriai į pagalbą ateina vyras. „Esame visą laiką užsiėmę. Ir žiemą, ir vasarą turime darbo“, – pasakojo Nijolė. Ji taip pat gamina džiovintų gėlių vazonėlius vestuvėms dekoruoti, o verbas riša ir per Kalėdas, nes grįžtantys iš užsienio lietuviai jų nori parsivežti į užsienį.
Nijolė džiaugiasi, kad užsakovų netrūksta. Moters darbai buvo pristatyti parodoje Italijoje. N. Stakėnienė dalyvauja mugėse Lietuvoje, o klientai moterį suranda ir per socialinį tinklą „Facebook“. Nijolė sako, kad prekybos vieta Vilniaus Kaziuko mugėje kainuoja 218 eurų. Tad Nijolė suriša mažiausiai tiek verbų, kad nors vieta atsipirktų. „Bet visko pinigais nematuoju, svarbiausia – šventė ir puiki nuotaika“, – pažymi pašnekovė. Ir dėlioja mugių grafiką – Vilniaus Kaziuko mugė, Verbų sekmadienis, Kaziuko kermošius Simne, kitos šventės bei mugės.
Netradicinės verbos
Pašnekovė pastebi, kad žmonėms labiau patinka netradicinės verbos su šieno dekoracijomis. „Stengiuosi nuolat kurti naujas, netradicines verbas“, – pasakojo pašnekovė. Pasak jos, klientai mėgsta verbas su paukščiais, nes paukštis lietuvių kultūroje užima ypatingą vietą. „Ar žinote, kodėl? Nuo seno buvo tikima, kad mirusiųjų vėlės per Vėlines gyvuosius aplanko paukščio pavidalu. Todėl daug molinių, medinių ir kitokių pavidalų paukščių senovėje lietuviai gamindavo. Tad mano darbeliai turi ne tik dekoratyvinius elementus, bet ir gilią prasmę, glūdinčią lietuvių tautosakoje“, – pasakojimą tęsė Nijolė.
Šiaudų sodai nuo 25 eurų
Vidmantas šiaudų sodus pradėjo rišti prieš 4 metus. Jo akys užkliuvo už skelbimo, kuris kvietė pasimokyti šio amato. „Drovėjausi, kelis kartus važiavau, bet nenuvažiavau. Trečią kartą nuėjau į pamokas. Mokymuose buvo 14 moterų ir aš, vienintelis vyras“, – pasakojo Vidmantas. Pasak vyro, išmokti nėra sunku, reikia gerai išmanyti geometriją ir idėjų turėti. Savo gamintus sodus ir parduoda, ir padovanoja. „Užsakovai mane atranda per muges“, – pasakoja sodų kūrėjas. Šiaudų sodo kaina svyruoja nuo 25 iki 200 eurų. Sutuoktiniai sako, kad brangiai savo produkcijos, palyginus su tautodailininkų darbais, neparduoda. Vyrui tai ne tik papildomas uždarbis, bet ir poilsis. „Labai ramina, atsipalaiduoju“, – sako jis.
Sutuoktiniai užaugino 2 dukras. Džiaugiasi 3 anūkais. Dukros gyvena Lietuvoje, tad dažnai aplanko. „Jaunimas, pamatęs, kiek reikia darbo ir kruopštumo, nenori rišti verbų. Turiu tik vieną mokinę, kuri ir parodas organizuoja. O vien tik iš verbų rišimo nepragyvensi. Tai hobis ir didelis pastovus užimtumas. Bet už tai kokį džiaugsmą suteikia ši veikla!“, – sako Nijolė, aktyviai dalyvaujanti ir Pocelonių bendruomenės „Perkūnkalnis“ veikloje.
Danielius Jakubavičius