Dainavos žodis

Ministerija grūdininkams nupiešė šokiruojantį scenarijų: derlius mažėtų 2 mln. tonų

Grūdininkai neabejoja, kad jų sektorius pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių. Tačiau Aplinkos ministerijos kartu su kitomis institucijomis parengtame Lietuvos 8-ajame nacionaliniame pranešime apie JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą ir 5-ojoje dvimetėje ataskaitoje pateikti skaičiai apie grūdų sektorių šokiravo javų augintojus. Prognozuojama, kad dabar auginamų pagrindinių kultūrų plotai 2040 m., palyginti su 2020-aisiais, susitrauktų 133 tūkst. ha, o derliai sumenktų apie 2 mln. t. Didžiausias pokytis grėstų kviečių pasėliams ir derliui.

„AM ataskaitos rengėjai gali būti teisūs tik dėl vieno – iš tiesų, pasėlių plotai gali sumažėti, nes tai lems žaliasis kursas ir griežtėjantis reglamentavimas. Bet, vertinant plačiau, tai – tik vienas iš variantų. Mūsų prognozės kardinaliai skiriasi, nes mes, dirbantys šioje srityje, matome visai kitokį vaizdą. Todėl šiandien galime konstruktyviai oponuoti ministerijos ekspertų vertinimams“, – tvirtina LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas.

Remiantis Lietuvos strateginiuose dokumentuose išdėstytomis ateities prognozėmis, grūdų sektoriuje gresia didžiuliai pokyčiai. Skaičiai rodo, kad dabar auginamos pagrindinės kultūros – kviečių – derlius sumenktų maždaug perpus. Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų atstovai perspėja, kad tai – blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Lietuvoje. Bet tokias prognozes jie mala į miltus: kiek ministras įsakymų bepriimtų, ūkininkai efektyvins gamybą, gausins derlių ir augins tai, kas apsimoka, o perdirbėjai gamins tai, ką rinksis vartotojai.

Skaičiai šokiravo

Daugelis sutiks, kad grūdų sektoriaus plėtra – viena iš Lietuvos ekonomikos sėkmės istorijų. Tiesa, grūdininkams priekaištaujama, kad didesnė žaliavos dalis eksportuojama, mažai jos perdirbama vietoje. Pagal kviečių eksporto apimtis Lietuva Europos Sąjungoje yra tarp lyderių, o pasaulyje, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) duomenimis, patenkame į grūdus eksportuojančių valstybių penkioliktuką. Grūdininkai neabejoja, kad šis sektorius pelnytai gali būti laikomas vienu perspektyviausių ir tvariausių Lietuvos pramonės sektorių.

Tačiau, sprendžiant iš svarbiuose dokumentuose užfiksuotų prognozių, artinama grūdų, pirmiausia – kviečių, sėkmės istorijos pabaiga. Aplinkos ministerijos (AM) kartu su kitomis institucijomis parengtame Lietuvos 8-ajame nacionaliniame pranešime apie JT Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimą ir 5-ojoje dvimetėje ataskaitoje pateikti skaičiai apie grūdų sektorių šokiravo javų augintojus.

Prognozuojama, kad dabar auginamų pagrindinių kultūrų plotai 2040 m., palyginti su 2020-aisiais, susitrauktų 133 tūkst. ha, o derliai sumenktų apie 2 mln. t. Didžiausias pokytis grėstų kviečių pasėliams ir derliui. 2020 m. žieminių ir vasarinių kviečių plotai sudarė 893 tūkst. ha, o derlius – 4,8 mln. t. Numatyta, kad 2030 m. šių kultūrų plotas sumažės iki 712 tūkst. ha, derlius – iki 3,4 mln. t. Dar po dešimtmečio 2040 m. – kviečiai turėtų augti jau tik 593 tūkst. ha, o derlius sumenktų net iki 2,8 mln. t.

Pakilimas prognozuojamas žirniams ir grikiams: jų plotai ir derliai iki 2040 m. turėtų maždaug padvigubėti. O rapsų kultūrai didesnių pokyčių nenumatyta.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) anksčiau komentavo, kad tokios prognozės pateiktos atsižvelgiant ne tik į esamas gamybos tendencijas, bet ir į tas, kurias lemia Žaliojo kurso tikslai bei besikeičiantys vartotojų lūkesčiai. Jos nėra tolygu planams ar tikslams, bet padeda priimti sprendimus, pagrįstus duomenimis.

Investuotojų planai

Kaip tai galėtų atsiliepti grūdų perdirbėjams ir jų planams investuoti į perdirbimą, jeigu tokios prognozės išsipildytų? LGPPA ne kartą skelbė apie jos narių investicijas j grūdų perdirbimą, naujų produktų gamybą, inovacijas, biodegalų išgavimą ir kt. – per 5 metus žadama investuoti apie pusę milijardo eurų.

Didžiausią investicijų sumą numačiusi skirti „Agrokoncerno“ įmonių grupė – UAB „Agrokoncerno GDP“ ketina investuoti 300 mln. eurų į giluminį grūdų perdirbimą. Per metus planuojama perdirbti apie 500 tūkst. t kviečių, iš kurių būtų gaminami krakmolas ir glitimas.

Buvo skelbta, kad įmonių grupė „Linas Agro Group“ su Singapūro žemės konglomeratu tariasi dėl 100 mln. Eur siekiančių investicijų į augalinės kilmės produktų gamyklą Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Bendrovės atstovai teigė, kad kol kas tai tik planai ir žvalgybinis projektas, o planai ir projektai keičiasi, ir gali keistis tol, kol nepriimamas sprendimas juos realizuoti.

Taip pat pernai pasklido žinia, kad Airijos bendrovė „Clon Bio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje investuoti iki 250 mln. Eur į augalinių baltymų gamyklą, kuri galėtų įsikurti Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje ir įdarbintų iki 200 žmonių. Kalbėta apie ketinamus perdirbti miežius į koncentruotus baltymus, kurie naudojami mėsos pakaitalų gamybai. Tai – vėl kol kas tik žvalgybinis domėjimasis.

Grūdininkų prognozės priešingos

LGPPA prezidentas, UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas teigė, kad šio sektoriaus atstovai su minėtomis prognozėmis yra susipažinę ir jas vertina nevienareikšmiškai, nes jose pateikiamas blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Lietuvoje.

„AM ataskaitos rengėjai gali būti teisūs tik dėl vieno – iš tiesų, pasėlių plotai gali sumažėti, nes tai lems žaliasis kursas ir griežtėjantis reglamentavimas. Bet, vertinant plačiau, tai – tik vienas iš variantų. Mūsų prognozės kardinaliai skiriasi, nes mes, dirbantys šioje srityje, matome visai kitokį vaizdą. Todėl šiandien galime konstruktyviai oponuoti ministerijos ekspertų vertinimams“, – tvirtino grūdininkų asociacijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad pirmiausia šioje prognozėje matomas labai abstraktus skaičiavimas ir visiškai neatsižvelgiama j 20 metų ateities proveržį žemės ūkyje. K. Šimas atkreipė dėmesį, kad kasmet ūkininkai dirba efektyviau, atsiranda vis naujų augalų apsaugos priemonių, gerinamas trąšų įsisavinimas, keičiasi technologijos, gerėja sėklos, ūkiai stambėja – sektorius pažangiai vystosi.

„Nepastebėjau, kad studijoje tai būtų įvertinta. Ten plotas dangintas iš dabartinio derlingumo ir mažėjimas yra paremtas tik ploto mažėjimu. Šioje studijoje nėra atsižvelgta į žemės ūkio efektyvumo ir tobulėjimo kriterijus, nėra įvertintas ūkių progresas. Juk tie patys ūkiai adaptuojasi pagal žaliąjį kursą ir kartais turėdami mažiau išaugina tiek pat arba daugiau. Kitaip tariant, net ir kur nors taupydami, taikydami tiksliąją žemdirbystę ir tikslųjį purškimą, tręšimą, pasitelkdami dronus, mes galime išlaikyti tokį patį produktyvumą, kartais jį net ir padidinti“, – aiškino „Agrokoncerno grūdų“ direktorius.

Derliai gali didėti

K. Šimas pastebėjo dar vieną svarbų aspektą – prognozėje nėra įvertintas ūkių stambėjimas. Kodėl tai svarbu? Atsakymas paprastas ir nuspėjamas: ūkiams stambėjant, didėja derlingumas. Jis atkreipė dėmesį, kad nūnai Lietuvoje yra trečdalis neprofesionalių ūkių, kurių savininkai yra jau garbingo amžiaus. Tikėtina, kad per 20 metų bus pokyčių ir tai bus susiję su naujais savininkais, neišvengiamai ūkiai stambės.

Bioversio trąšos

„Prognozės rengėjai neįvertino, kad ši neproduktyvaus augalininkystės sektoriaus dalis turi visus šansus tapti produktyvia, produkcijos auginti 50 proc. daugiau, nes žemę greitai dirbs profesionalūs ūkininkai. Vertinant visus šiuos aspektus, derlingumas bus ne tik išlaikytas, bet ir turi visas galimybes augti. Taigi, mes, grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai, nebloginame prognozių. Užauginamų grūdų kiekis nemažės, jeigu nebus drastiškų politinių korekcijų, didesnių karpymų, negu yra dabar numatyta. Karpymai efektyvumo principu amortizuojami, nes mes daug investuojame į mokslą“, – priešingą perspektyvą matytų LGPPA prezidentas.

Anot jo, dar viena paprasta sėkmingo grūdų sektoriaus scenarijaus vystymosi priežastis augalininkystė visada buvo pelningiausia žemės ūkio šaka. Yra tikimybė, kad ji gali tik didėti kitų sektorių sąskaita.

Grūdų pakaktų

Nepaisant nelinksmų prognozių, grūdų perdirbėjai tvirtina nebijantys, kad perdirbimo gamykloms neliks grūdų – jie gerai vertina Lietuvos grūdų potencialą, stebi pokyčius rinkose ir investuoja į perdirbimą. Jų vertinimu, jeigu ateityje grūdų derlius išliks panašus kaip dabartinis – 7-8 mln. t – jo pakaktų kelioms naujoms gamyklos.

„Lietuvoje suvartojama tik apie 1,5 mln. t, perdirbama (kartu su sėklų paruošimu ir pan.)iki 2 mln. t, tad derliaus turime 2-3 kartus daugiau. Perdirbimo gamyklos investicijas planuoja penkmečiui ar dešimtmečiui į priekį, todėl jų atsiradimas praktiškai nepakeis grūdų suvartojimo. Jei per ateinančius 10 metų papildomai perdirbtume milijoną tonų, vis tiek žaliavos tikrai viskam pakaks. Todėl manome, kad kviečių balansas išliks toks, koks yra, ir nėra baimės, jog neužteks produkcijos tiek vietiniams gamintojams, tiek eksportuotojams. Gali būti tam tikrų kultūrų pasikeitimų, bet tai priklauso nuo žaliojo kurso, vartojimo tendencijų ir konkurencijos rinkose“, – samprotavo K. Šimas.

LGPPA vadovas pabrėžė, kad visas perdirbimas daugiau ar mažiau iki šiol yra paremtas nuosavu kapitalu ir įmonių visiškos rizikos prisiėmimu, nes visas stambus verslas nėra kaip nors remiamas. Jis pridūrė, kad ES parama gaunama nebent eiliniam pasiremontavimui ir padengia labai mažą finansinių poreikių dalį.

Svarbiausia – produktas ir rinka

Įmonės AB „Roquette Amilina“, iš kviečių gaminančios baltymą (glitimą), sirupus, krakmolą, valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius teigė, kad kalbant apie investicijas į gamybą, pirmiausia reikia atsakyti į klausimus – kas ir kur bus pagaminto produkto vartotojas, ką jis dabar vartoja ir ką vartos ateityje.

Sunkiausias darbas ne gamyklą pastatyti, o pagaminti konkurencingą produktą ir jį parduoti už gerą kainą. Lietuvoje yra geros žemės, tinkamos klimato sąlygos, daug vandens, kol kas mums niekas neprognozuoja sausrų, skirtingai nei Italijoje ar Ispanijoje. Pas mus numatomas klimato šilimas, bus daugiau CO2, tai reiškia, kad geriau augs augalai. Tikėtina, kad žemė liks gera, ūkininkai jos nenualins, viską jie technologiškai atliks gerai. Šiuo atžvilgiu žiūrėkime pozityviai. Klausimas kitas – ką auginame ir kam parduosime“, – svarbiausią dalyką akcentavo augalinės kilmės produktus maisto ir kitoms pramonės šakoms gaminančios įmonės valdybos pirmininkas.

Kartu jis pabrėžė, kad reikia suprasti rinkos realybes ir matyti tendencijas. O jos tokios – kinai per metus suvalgo 500 mln. kiaulių, indai – 20 mln., nors Indijoje daugiau žmonių nei Kinijoje. „Kuriuo keliu eis pasaulis? Noriu tikėti, kad bus labiau kaip Indijoje ir žmonija ras būdų, kaip daugiau vartoti augalininkystės produktų, maksimaliai apeinant gyvulininkystės produktus“, savo nuomonę dėstė D. Tvarijonavičius. Ar reikia gaminti daugiau krakmolo?

AB „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas atskleidė, kokia buvo įmonės verslo idėja ir modelis. „Skandinavijoje, ypač Suomijoje, blogai auga kviečiai, mažai žemės, bet labai gerai auga miškas ir veikia popieriaus pramonė, kuriai reikia daug krakmolo. O Lietuvoje gerai auga kviečiai, galima konkurencingai pasigaminti krakmolo ir vežti netoli – į Suomiją. Industrija išvystyta ir Lenkijoje, kur investavo didieji Suomijos ir kiti popierininkai. Ten irgi mūsų rinka. Tad, jeigu kalbame apie giluminį grūdų perdirbimą ir norime dar gaminti krakmolo, tai Lenkijai ir Suomijai užtenka tiek, kiek pagaminame mes.“

D. Tvarijonavičius aiškino, kad visais atvejais, ar būtų perdirbama ankštinės, ar grūdinės kultūros, gaunami du pagrindiniai ingredientai – krakmolas ir baltymai. Parduoti baltymus nūnai nėra jokios problemos, nes jų pasaulyje trūksta ir trūks. Be to, baltymai yra brangūs, juos galima vežti toli. Mūsų glitimas plukdomas ir į Pietų Korėją, Pietų Afrikos Respubliką, JAV.

Bet grūduose yra mažai baltymų, daug krakmolo, o šis yra pigus. Gali iš jo pagaminti gliukozės sirupą, ką mes sėkmingai darome, bet jis toli nevežamas. Jeigu nori išvežti daug perdirbto produkto, gliukozės sirupą turi perdirbti į dar ką nors. Gali statyti fermentacijos gamyklas, gaminti plastikus ar antibiotikus, bet tai kainuoja nemažus pinigus“, – dėstė verslininkas.

Rinka viską sustato į vietas

AB „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas sutiko, kad augalininkystėje reikalinga sėjomaina, didesnė kultūrų įvairovė, kartu pridūrė, kad nei ministras, nei kas kitas negali ūkininkų mokyti, ką jiems geriau auginti. „Pati rinka išmoko ir viską sustato j vietas. Jeigu jie gaus gerą kainą už žirnius ar pupas, augins juos, jei pelningiausi bus kviečiai – sės šią kultūrą. Ir tu nors kuolą ant galvos tašyk, parašyk nors septynis vieno ar kito ministro įsakymus, ūkininkas susiskaičiuos, ką jam naudingiau auginti. Ministras gali pirkti žirnių, bet augintojui gali būti geriau auginti kviečius“, – konstatavo D. Tvarijonavičius.

Jis aiškino, kad žirnių baltymai yra funkcionaliai geresni už kviečių baltymus, o jei geresni, vadinasi, ir brangesni. Tačiau klausimas, kiek brangesni? „Žirnių agronomija žymiai sudėtingesnė už kviečių, o derlingumas žymiai mažesnis. Tad, viską sudėjus, dabar ūkininkas daugiau pinigų gaus iš kviečių. Strategijos turi remtis ne voliuntaristiniais sprendimais, o fundamentaliais dalykais“, – tvirtino verslininkas.

Kalbėdamas apie ankštines kultūras jis pabrėžė, kad nūnai pasaulyje sėkminga ankštinė kultūra pasaulyje tik viena – soja, su kuria tiesiogiai konkuruoti kol kas negali nei pupos, nei žirniai, nei kt. „Ne faktas, kad klimato atšilimas mus tiek paveiks, kad mes pradėtume auginti sojas“ – pridūrė D. Tvarijonavičius.

AB „Roquette Amilina“ valdybos pirmininkas užsiminė apie svarbią aplinkybę, kuri veikia investuotojų planus. „Manau, pasibaigus karui, ypač konkurencinga gamintoja bus Ukraina. Todėl reikia galvoti, kaip bet koks projektas, kurį dabar matuojamės, konkuruos su Ukrainos projektais. Ten visada bus daugiau grūdų ir jų auginimo savikaina visada bus mažesnė. Tad bet kuriam investuotojui kyla klausimas, kodėl jis turi investuoti čia, o ne ten“, – svarstė pašnekovas.

“Nepaisant nelinksmų prognozių, grūdų perdirbėjai tvirtina nebijantys, kad perdirbimo gamykloms neliks grūdų – jie gerai vertina Lietuvos potencialą.“

D. Tvarijonavičius: „Sunkiausias darbas – ne gamyklą pastatyti, o pagaminti konkurencingą produktą ir jį parduoti už gerą kainą.“

Agrobite inf.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: